Šėtos seniūnijos Pagirių miestelio bendruomenės svajonė turėti oficialų miestelio herbą ir vėliavą įgyvendinta. Šių metų kovo 9 dieną specialiu dekretu herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagrindinis motyvas – varpinė

Pagirių bendruomenės centro pirmininkė Vanda Poderienė tikisi, kad herbas taps jungiamuoju bendruomenės simboliu ir pasididžiavimo ženklu. Herbe auksiniame lauke vaizduojama raudona varpinė, abipus jos po žalią obels šakelę su raudonais žiedais. Šis herbas pavaizduotas ir miestelio vėliavoje, kurios fonas – žalios spalvos. Pagirių herbo etaloną sukūrė daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius Rolandas Rimkūnas – dailininkas grafikas, dizaineris, Vilniaus Dailės akademijos profesorius.

Idėją, kad miesteliui reikalingas herbas ir vėliava, pasiūlė aktyvi bendruomenės narė, šio krašto istorijos žinovė, kultūros darbuotoja Rita Mockienė. „Visi šie simboliai herbe atsirado neatsitiktinai ir jie yra pasiūlyti bendruomenės narių. Kai pernai ėmėmės šio projekto ir paprašėme, kad žmonės siūlytų, ką jie norėtų matyti herbe, visuose pasiūlymuose pagrindinis motyvas buvo varpinė“, – pasakojo V. Poderienė.

Svarbus simbolis

1911 metais Pagiriuose pastatyta varpinė, išlikusi per miestelį ne kartą nusiaubusius karus, dar ir šiandien miestelio gyventojams bei svečiams byloja apie Pagirių istoriją. Bendruomenei varpinės simbolis itin svarbus, kadangi jis atspindi drąsias pagiriečių savanorių ir partizanų kovas už laisvę. Varpinės pavaizdavimui herbe pritarė ir Lietuvos heraldikos komisija, atsižvelgdama į tai, kad išties tai svarbus istorinis, kultūrinis paveldas ir kartu vietos žmones vienijantis simbolis.

Miestelio varpinė Pagirių herbe neatsitiktinai – ji svarbus istorinis, kultūrinis paveldas ir kartu vietos žmones vienijantis simbolis. (Pagirių bendruomenės centro „Facebook‘o“ nuotr.)

Atsispindi sodininkystės tradicijos

Kiek ilgiau svarstyta dėl papildomo motyvo – rinktasi tarp ąžuolo ir obels simbolikos. Ąžuolas taip pat atspindėtų kovas už nepriklausomybę, tačiau vėliau nuspręsta, kad ši simbolika pakartotų varpinės simbolio prasmę, todėl geriau vaizduoti obels motyvą. „Jis atspindi senas Pagirių krašto sodininkystės tradicijas bei dabartines gyventojų sodybas, gyvybingumą“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Remiantis istoriniais dokumentais yra žinoma, kad XIX a. Pagirių krašte, Vaivadiškiuose, Vincentas Montvila (1846–1903 m.) įsteigė didelį vaismedžių medelyną. V. Montvila 1898–1903 m. vadovavo Rusijos sodininkystės draugijos Vilniaus skyriui, taip pat padėjo sodininkui pomologui, profesoriui Adomui Hrebnickiui parengti knygą „Vaisių atlasas“. Tarpukariu Pagirių krašto gyventojai taip pat augindavo obelų sodus. Sovietmečiu Pagiriuose buvo įsteigtas net 500 ha sodininkystės ūkis. Herbe pavaizduotos žydinčios obels šakelės atspindi ir dabartines gyventojų sodybas, gyvenvietės žydėjimą. Ši simbolika taip pat rodo Pagirių gyventojų gražią draugystę su Šėtos gyventojais ir šių gyvenviečių istorijos sąsajas – Šėtos herbe pavaizduota obelis.

Pagirių herbo etaloną sukūrė žinomas dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Turtinga istorija

„Auksinis herbo laukas heraldikoje reiškia kilnumą, dorumą, protingumą, taip pat jis atspindi Pagirių miestelio istorijos turtingumą, kraštiečio Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto kūrybos palikimą. Visos trys Pagirių herbo spalvos – Lietuvos trispalvės. Tai sustiprina pagiriečių kovų už laisvę simboliką ir liudija apie dabarties vietos gyventojų puoselėjamą tautiškumą“, – taip Pagirių herbo simbolius pristato vyriausioji specialistė Lietuvos heraldikos klausimais Neringa Dambrauskaitė.

Dabar pagiriečiai taip pat bando išsiaiškinti, kaip reglamentuojamas jų naujojo herbo ir vėliavos naudojimas. Pasirodo, mažųjų miestelių herbų ir vėliavų naudojimo tvarką patvirtina rajonų savivaldybių tarybos. Kėdainių rajono savivaldybės herbo, vėliavos, Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir vėliavų naudojimo tvarką, kurios paskutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2015 m. rugsėjo, turime ir mes, tačiau joje kalbama tik apie savivaldybės ir seniūnijų centrų heraldikos simbolius.

Pagirių miestelyje gerbiama istorinė atmintis. Akimirka iš Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto 160-ųjų gimimo metinių minėjimo. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)   

Planuose – miestelio šventė

Pagirių heraldikos simboliai sukurti bendruomenės centrui įgyvendinant projektą „Į namus veda mylimas kelias“, pagal priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas ir tęstinumas“ per Kėdainių rajono vietos veiklos grupę.

„Šiame projekte finansavimo pagrindinės iškilmingos vėliavos gamybai nėra. Dairomės lėšų iš kokio nors kito projekto tokios vėliavos gamybai ir tvirto stiebo, o tiksliau dviejų, įsigijimui. Taip pat šią vasarą, liepos 3–4 dienomis, jei leis epidemiologinė situacija, planuojame surengti miestelio šventę. Šventės metu planuojame pirmą kartą iškilmingai iškelti Pagirių miestelio vėliavą. Šiemet Pagiriai minės 395-ąsias metines. Planų daug, tačiau turime laukti“, – sakė bendruomenės centro pirmininkė V. Poderienė.

Pagirių miestelio išskirtinumą ir žinomumą padidino dar vienas, praėjusių metų spalį baigtas įgyvendinti, VVG projektas „Pagirių miestelio istorinės aikštės atnaujinimas“. Ši aikštė – viso miestelio pasididžiavimas, todėl ją sutvarkyti buvo visų pagiriečių garbės reikalas. Aikštėje atnaujinta veja, nutiesti takai, pastatyti suoliukai ir kita mažoji architektūra, sutvarkyta aplinka.

Besidomintiems Pagirių istorija:

Kultūros darbuotojų karantino sąlygomis vykdyta veikla: vaizdo įrašai pradedant stogastulpiu, bažnyčios istorija ir apie varpinės ekspoziciją visuose aukštuose. Visus įrašus besidomintieji gali rasti Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcio centro „Facebook‘o“ paskyroje.

https://www.facebook.com/893507134054726/videos/530392380980643

https://www.facebook.com/893507134054726/videos/1296837063846759

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.