Gegužės 9-ąją, šeštadienį, Kėdainių rusakalbių bendruomenė paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ąsias metines.


Šiemet pagerbti milijonus gyvybių nusinešusio karo aukų į Kėdainių miesto Lakštingalų gatvės kapines žmonės rinkosi pavieniui – būriuotis karantino metu dar draudžiama. Prie paminklo Antrojo pasaulinio karo kariams ir žuvusiųjų kapų padėdavo gėlių, nulenkdavo galvas, uždegdavo žvakeles ir, parymoję kelias minutes, tyliai skirstėsi.

Pasak Kėdainių rusų kultūros centro „Susitikimai“ vadovės Liudmilos Turnajevos, ir gyvųjų likusių karo veteranų, kuriems nuo 89 iki 94 metų, pagerbimas šiemet kitoks. Bendruomenė šiemet jo organizuoti negali dėl karantino apribojimų.

„Man pavyko susisiekti su trimis veteranais – Albinu Jonaičiu, Rima Stokiene, Alfonsu Mikulskiu. Kiti arba jau mirę, arba neatsiliepė…“ – pasakojo moteris.

Jos vadovaujama draugija „Susitikimai“ vienija apie tris dešimtis narių, daugiausia – vyresnio amžiaus. Jiems ir visiems kėdainiečiams L. Turnajeva sakė linkinti stiprios sveikatos ir geros nuotaikos – šiuo neapibrėžtu laikotarpiu, nesibaigus koronaviruso pandemijai, tai svarbiausia.

Lietuvoje ir Vakarų Europoje didžiausio žmonijos istorijoje karo pabaiga minima gegužės 8-ąją. Tą dieną, 1945 m., Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą. Ši diena prisimenama kaip karo pabaiga ir nacizmo žlugimas, kartu minint Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą.

Tačiau Lietuvai ši diena reiškė ne tik pergalę prie nacizmą, nes laisvės ir ramybės nei Lietuvai, nei kitoms Baltijos ir Rytų Europos valstybėms ji neatnešė: vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga Baltijos šalių vadovai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė pagarbą karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją.

Irmina Pryvalova