Išgirdę, kiek už šilumą moka Vilniaus miesto gyventojai, ne juokais buvo išsigandę ir kėdainiečiai, o sulaukę sąskaitų už gruodžio mėnesį pastebėjo, kad šiluma, nors ir ne taip drastiškai kaip sostinėje, bet visgi pabrango. Palyginti su praėjusių metų sausiu – maždaug trečdaliu.

Didžiajai daliai Kėdainių rajono vartotojų šilumą ir karštą vandenį tiekiančios AB „Panevėžio energija“ duomenimis, vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra buvo -3,6 °C. Už 50-ies kv. m (2 kambarių) ploto būsto šildymą kėdainiečiai vidutiniškai mokės 59 eurus (renovuotuose namuose – 38, nerenovuotuose – 62 eurus).

2020 m. gruodis buvo šiltesnis (vidutinė oro temperatūra +0,6 °C), todėl ir sąskaitos buvo mažesnės (vidutiniškai siekė 39 eurus už 50 kv. m ploto šildymą). 2021 m. lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo +3,8°C. Gyventojai atitinkamai vidutiniškai mokėjo 33 eurus.

Viename iš Tiskūnų aštuonbučių gyvenanti Laima sako, kad už trijų kambarių 65 kv. m ploto šildymą gruodžio mėnesį gavo 87 eurų sąskaitą (už lapkritį – 57 Eur).

Kitaip tariant, užpernai gruodį šiluma kėdainiečiams vidutiniškai atsiėjo 0,78 Eur/m2, pernai lapkritį – 0,66, o gruodžio mėnesį – 1,18 Eur/m2.

Padidėjusios sąskaitos gyventojų nedžiugina

„Žinote, specialiai susiradau prieš metus gautą sąskaitą ir palyginau, kaip pasikeitė šilumos ir karšto vandens kainos. Už dviejų kambarių butą, kurio kvadratūra 52 kv. m, 2020 metų gruodį mokėjau 41 eurą, o už 2021 m. tą patį mėnesį jau daugiau nei 59 eurus. Karštas vanduo atitinkamai per metus pabrango 83 centais už kub. m. Aišku, toks kainų padidėjimas nedžiugina, bet, ačiū Dievui, kad gyvenu ne Vilniuje, kitaip būtų striuka ir ne mano kišenei“, – kalbėjo butą Respublikos gatvės name besinuomojanti E. Valaitienė.

Savo namų dar neatnaujinusiems gyventojams teks plačiau atverti pinigines. Tie, kurie nenori permokėti, suskubo pradėti renovaciją.

Vieno J. Basanavičiaus g. daugiabučio gyventoja Marytė sakė irgi pastebėjusi kainų augimą. Moteris gyvena nerenovuotame name, tik namo siūlės ir pamatai buvo hermetizuoti, šiluminis mazgas yra automatizuotas.

„Palyginti su lapkričio mėnesiu vien tik už šildymą gruodį mokėsiu 24-iais eurais daugiau. Tai gerai, kad dabar padidino kompensacijas – savivaldybė man kompensuos daugiau nei pusę priskaičiuotos sumos. Mano nuomone, kėdainiečiai galėtų mokėti mažiau, juk šiluma gaunama iš „Lifosos“, teršiamas mūsų miesto oras, todėl neturėtume mokėti tiek, kiek ir kiti „Panevėžio energijos“ aptarnaujami rajonai. Apskritai, manau, kad Lietuva nemoka tvarkytis savo ūkinių reikalų. Jei sakoma, kad kuras brangsta pasaulinėje rinkoje, tai kodėl Lenkija sugeba mažinti kainas?“ – retoriškai klausė kėdainietė.

Kaimuose šildymas dar brangesnis

Jei kėdainiečiai ir Vilainių gyventojai už šilumą vidutiniškai moka 1,18 Eur/m2, tai kaimuose gyvenantiems šilumos vartotojams našta yra kur kas didesnė. Mūsų rajono „rekordininkai“ – gudžiūniškiai, jie už gruodžio mėnesį gautą šilumą mokės brangiausiai – net 1,98 Eur/m2. Daugiau nei po 1,5 euro turės mokėti Kaplių, Šlapaberžės ir Pelėdnagių vartotojai, šilumą gaunantys iš Beržų g. katilinės. Kiti pelėdnagiškiai mokės po beveik 1,30 Eur/m2, Akademijos – 1,48, Tiskūnų – 1,45 Eur/m2.

AB „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas teigia, kad rajono gyvenvietėse daugiabučiai namai daugiausia yra prastesnės būklės, vėjo perpučiami, todėl juose sunaudojama daugiau šilumos. Daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų, šilumos sąnaudų šildymui vidurkis gruodžio mėnesį – 21,26 kWh/m2.

Viename iš Tiskūnų aštuonbučių gyvenanti Laima sako, kad už trijų kambarių 65 kv. m ploto šildymą gruodžio mėnesį gavo 87 eurų sąskaitą (už lapkritį – 57 eur.).

Nors šilumos kainos Kėdainiuose per metus pakilo trečdaliu, šalies kontekste jos vienos mažiausių.

„Mūsų butas kampinis, todėl, nors mokame daug, nebūna šilta. Viename iš kambarių – vos 14, kitose patalpose apie 17 laipsnių. Viduriniuose butuose temperatūra kiek aukštesnė. Namo gyventojai imasi visų įmanomų priemonių gyventi šilčiau: įstiklina balkonus, apšiltina išorinę sieną iš vidaus, kai šalčiau – įsijungia elektrinius šildytuvus, kai kas naudoja šilumą skleidžiančius oro kondicionierius. Visa tai kainuoja papildomai.

Apskritai, mūsų namas senas, jame tik 8 butai, renovuoti visą pastatą būtų labai brangu. Bet pamažu tvarkomės – pakeitėme laiptinės bei rūsio duris ir langus, stogo dangą. Karštą vandenį gaminamės patys. Vadinami gyvatukai šyla tik šildymo sezono metu“, – apie problemas, kurios aktualios ir kitiems rajono gyventojams, kalbėjo tiskūnietė.

Renovacija sumažina
šildymo kaštus

Pavyzdys, kaip mažinti šilumos sunaudojimą – Josvainių gyvenvietė. Joje – 9 daugiabučiai, 8 iš jų jau renovuoti, todėl ir moka josvainiškiai mažiausiai visame rajone – vidutiniškai 0,99 Eur/m2.

Miesto renovuotų daugiabučių gyventojai moka vidutiniškai 0,76 Eur/m2, nerenovuotuose namuose – 1,24 Eur/m2.

„Panevėžio energijos“ aptarnaujamų rajonų kontekste labiausiai išsiskiria Zarasai. Ten – net 58 proc. renovuotų daugiabučių ir dar nemažai iš dalies renovuotų, todėl jiems šildymas vidutiniškai atsieina po 0,95 Eur/m2. Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio ir Kupiškio vartotojai moka panašiai kiek ir kėdainiečiai. Kainos skiriasi 1–9 centais už kv. m.

Rajone yra dar vienas šilumos tiekėjas

Pasak rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėjos Audronės Naujalienės, daliai Kėdainių miesto gyventojų ir įstaigų, taip pat Lančiūnavos, Labūnavos ir Nociūnų kaimams šilumą tiekia UAB „Sigma Solar“. Nors šio tiekėjo nustatyta šilumos kaina lapkritį buvo du kartus, o gruodį – 2,5 karto didesnė už „Panevėžio energijos“ kainą, tai nereiškia, kad vartotojai tiek ir mokės. Skirtumas tarp šių bendrovių nustatytų kainų bus apmokėtas iš savivaldybės biudžeto.

Šildymo kainos auga kaip ant mielių. Daugiausia rajone mokės gudžiūniškiai, mažiausiai – josvainiškiai. (L. Pranckevičiūtės nuotraukos)

Skolos už šilumą beveik nekinta

„Panevėžio energijos“ duomenimis, Kėdainių rajone ši bendrovė tiekia šilumą daugiau nei 12 000 butų ir kitų vartotojų. Didžioji jų dalis – 10,5 tūkst. – yra mieste, likę – kiek daugiau nei 1,5 tūkst. – kaimiškose vietovėse.

Palyginus su 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, per metus įsiskolinusių už šilumos ir karšto vandens tiekimą asmenų padaugėjo (131), bet bendra kraštiečių skola tiekėjui sumažėjo 36 tūkst. eurų ir 2022 m. pradžioje siekė beveik milijoną eurų.

Kompensacijų gavėjų ratas prasiplėtė

Gyventojai, kuriems sunku išsimokėti už šildymą, karštą ar šaltą vandenį, taip pat kietąjį kurą, turėtų kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir išsiaiškinti, galbūt jiems priklauso kompensacija.

Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė informavo, kad nuo rudens iki Naujųjų metų dėl kompensacijų bendrai kreipėsi 4755 kraštiečiai, kai tuo tarpu per visą praėjusį šildymo sezoną – tik 4131. Pagal nustatytą metodiką dalis būsto šildymui ir vandeniui skirtų išlaidų jiems bus kompensuota.

Jei pavieniam asmeniui ar šeimai kompensacija pagal gaunamas pajamas nepriklausytų, galima kreiptis į šilumos tiekėją su prašymu išskaidyti mokėjimus ilgesniam laikotarpiui.

Sausį kainos dar padidėjo

Nuo šių metų pradžios „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos kaina – 6,29 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Palyginti su 2021 m. sausio mėnesiu, kaina padidėjo net 36,1%.

Paguoda tik tokia, kad maždaug 50-ies visos Lietuvos šilumos tiekėjų kontekste šios bendrovės nustatyta šilumos kaina yra viena mažiausių šalyje. Didžiausią kainą – 15,53 ct/kWh nustatė „Nemenčinės komunalininkas“, mažiausią – 4,50 ct/kWh – Tauragės šilumos tinklai. Bendroje lentelėje „Panevėžio energija“ (6,29 ct/kWh) yra šeštoje vietoje nuo galo. Tokią poziciją lėmė tai, kad ši bendrovė šilumos gamybai naudoja įvairias kuro rūšis. Didžiąją dalį sudaro skiedros, malkos, šiaudai, medienos granulės, mazutas. Šios kuro rūšys yra santykinai pigesnės palyginti su žymiai pabrangusiomis gamtinėmis dujomis, kurios naudojamo kuro struktūroje sudaro nežymią dalį (8 proc.)

Panašios naujienos