Šeštadienis, 20 rugsėjo, 2025
18.8 C
Kėdainiai
PradžiaBūkime sveikiOrai rudenėja, tačiau erkių pavojus išlieka didelis: 6 taisyklės, kurios padės apsisaugoti

Orai rudenėja, tačiau erkių pavojus išlieka didelis: 6 taisyklės, kurios padės apsisaugoti

-

Nors dienos jau vėsesnės ir dažniau aplanko lietus, numoti ranka į erkių platinamų ligų riziką nereikėtų. Šie voragyviai gali išlikti aktyvūs iki pat žiemos, kol vidutinė paros oro temperatūra nenukrenta iki 4–6 laipsnių.

I. Sauserytė. („Camelia” vaist. nuotr.)

Vaistininkė Ieva Sauserytė dalijasi šešiomis kertinėmis taisyklėmis, padėsiančiomis mėgautis rudenėjančia gamta saugiau.

Didesnės rizikos zonose būkite atidesni

Visa Lietuva patenka erkių platinamų ligų, tokių kaip erkinis encefalitas ar Laimo liga, rizikos zoną.

Erkės dažniausiai apsistoja šiltose, drėgnose vietose, pavyzdžiui krūmynuose, aukštoje žolėje, lapų krūvose.

Tačiau klaidinga manyti, kad miesto centre erkių nerasime – jų taip pat apstu žolėtose vietose, parkuose, daugiabučių ir nuosavų namų kiemuose.

„Pastebima, kad erkės pamažu prisitaiko ir prie vėsesnių oro sąlygų bei mažiau žolėtų erdvių, tad tapti šių voragyvių auka gali bet kas.

Net ir pasiskiepijus, nuo pat ankstyvo kovo iki maždaug lapkričio vidurio, praleidus laiką žalesnėse vietose, reikėtų apsižiūrėti dėl įsisiurbusių erkių“, – sako vaistininkė I. Sauserytė.

Tinkamos aprangos svarba

Vaistininkė įspėja, kad ruošiantis į gamtą vertėtų dėvėti šviesių spalvų, prie kūno prigludusius drabužius – jie gali padėti pastebėti ropojančią erkę dar prieš jai įsisiurbiant. Ji taip pat pataria mūvėti aukštas kojines, dėvėti kepurę, gaubtuvą ar kitokį galvos dangalą.

Grįžus iš lauko I. Sauserytė rekomenduoja apžiūrėti kūną: pažastis, galvą, pilvą, kirkšnis, kojas, intymią zoną. Drabužius rekomenduojama išpurtyti į vonią ar dušo kabiną, nusiprausti ir persirengti.

Erkėms atbaidyti reikia stipresnių repelentų

Siekiant atbaidyti erkes, reikėtų rinktis stipresnio veikimo repelentus, kurių sudėtyje būtų DEET veikliosios medžiagos.

Tačiau, pasak vaistininkės, įsigijus repelentą, svarbu susipažinti su jo naudojimo instrukcija. Neretai stipresnio poveikio repelentai negali būti naudojami ant odos, nes išlieka odos, gleivinių dirginimo tikimybė, ypač vaikams.

Kai kurių repelentų vaikams iš viso nerekomenduojama naudoti.

„Repelentai gali efektyviai saugoti nuo 1,5 val. iki 6 valandų, priklausomai nuo gamintojo nurodymų, todėl nereikėtų pamiršti reguliariai jų reaplikuoti. Veiksmingai veikti gali ir specialiai tam skirti elektros ar ultragarso prietaisai“, – primena ji.

Ištraukite erkę kuo anksčiau

Erkės gali užkrėsti ne tik erkiniu encefalitu, bet ir Laimo liga, o nuo pastarosios – vakcinos nėra. Šiuo atveju yra labai svarbu ištraukti erkę ne tik kuo greičiau, bet ir kuo saugiau.

Erkę reikėtų suimti pincetu kuo arčiau kūno odos ir erkės galvos, tačiau jokiu būdu nespausti gyvio pilvelio ir nesukioti pinceto į skirtingas puses. Ištraukti erkę reikėtų staigiu judesiu, stengiantis nesudraskyti jos kūno. Įkandimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti ir stebėti keletą artimiausių savaičių. Atsiradus įtarimą keliantiems simptomams – būtina kreiptis į gydytojus.

Skiepų svarba

Vaistininkė pabrėžia, kad vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia net 98 proc. Vis dėlto, kaip ir vakcinos nuo kitų ligų, taip ir vakcina nuo erkinio encefalito negarantuoja, kad įsisiurbus erkei užkratas į mūsų organizmą nebepateks.

Skiepijimasis padeda organizmui daug efektyviau kovoti su infekcija, todėl taip apsisaugojama nuo sunkių komplikacijų bei ilgalaikių liekamųjų reiškinių.

„Erkių platinamomis ligomis užsikrėsti gali kiekvienas, todėl kasmet raginame pacientus užsiimti veiksmingiausia erkinio encefalito prevencija ir pasiskiepyti – tai galima padaryti ir vaistinėse. Rekomenduočiau skiepytis vėsiuoju sezonu, kad atėjus šiltajam – jau būtų susiformavęs tinkamas imunitetas. Skiepų dėka galime išvengti blogiausių scenarijų išsipildymo“, – sako I. Sauserytė.

Laikykitės vakcinacijos schemos

Vaistininkė primena, kad įprasta skiepijimosi schema atrodo taip: pacientui suleidžiama pirmoji vakcinos dozė, po 1–3 mėn. – antroji dozė, trečioji – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios injekcijos. Vėliau revakcinuotis viena vakcinos doze reikėtų kas 3–5 metus.

„Daug pacientų pasirenka pagreitintą skiepų nuo erkinio encefalito schemą, kada antroji vakcinos dozė yra suleidžiama lygiai po dviejų savaičių nuo pirmosios dozės. Imunitetas įgyjamas po antros vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms. Nesilaikant erkinio encefalito vakcinacijos schemos, organizmo apsauga susilpnėja“, – paaiškina I. Sauserytė

Apie vakcinacijos schemą, galimus šalutinius poveikius, jų palengvinimą bei skiepų nuo erkinio encefalito derinimą su vakcinomis nuo kitų ligų, visada papasakos skiepijimo procedūrą atliekantis specialistas.

Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai

Taip pat skaitykite