Praėjusį penktadienį Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžio mažumos valandoje buvo pateikti du sprendimo projektai, kurie nebuvo patvirtinti dėl to, kad kėdainiečiams aktualūs klausimai savivaldybės jau yra sprendžiami. O opozicijos užsispyrimas pagreitinti šių klausimų sprendimą galimai netgi prieštarauja valstybės saugumo politikai.
Naujiena – ne naujiena

Savivaldybės tarybos narė Indrė Fiodorova, kaip šiandienos aktualiją, pateikė pasiūlymą dėl naujo vandens vamzdyno nutiesimo nuo Paeobelio kaimo į Pelėdnagių gyvenvietę, kuriam planuojamas lėšų poreikis 2026 m. iš savivaldybės biudžeto būtų 300 000 Eur.
„Šiuo metu Pelėdnagių gyvenvietėje gyventojams į namus tiekiamas nekokybiškas – rudas vanduo. Esamos vandentiekio trasos yra senos, – teigė I. Fiodorova. – Įrengus naują trasą, vandens tiekimas taptų patikimesnis, pagerėtų vandens kokybė“.
Pranešėja pripažino, kad situacija savivaldybei yra žinoma, o 2022 metais UAB „Kėdainių vandenys” patys inicijavo šios trasos projekto parengimą.
Tarybos posėdyje dalyvavęs UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius Rimgaudas Praninskas teigė, jog įmonei ši Pelėdnagių gyventojų problema yra žinoma ir įmonė šiuo klausimu „rankų sudėjusi nesėdėjo“ – Pelėdnagių vandens trasos projektas padarytas ir suderintas su visomis institucijomis.
Valstybė nefinansuoja, lėšos – strateginių objektų apsaugai

Šiuo metu valstybės lėšomis yra vykdomi Dotnuvos ir Akademijos projektai. Deja, Pelėdnagių projektas į valstybės finansuojamų projektų sąrašą nepateko. Pagal Aplinkos apsaugos ministro patvirtintas gaires, kadangi Pelėdnagiuose neatsiranda naujų vartotojų, projektas yra „pagerinimo“, valstybės finansavimas nepriklauso.
Pasak. R. Praninsko, nors ir pelningai dirbanti, savivaldybės įmonė „Kėdainių vandenys“ šiuo metu yra nepajėgi finansuoti naujo vamzdyno nutiesimo iš Paobelio į Pelėdnagius, kadangi šiuo metu visos įmonės uždirbamos lėšos yra nukreipiamos fizinių apsaugos priemonių įrengimui strategiškai svarbiuose vandens tiekimo objektuose – įrengiamos stebėjimo kameros, antidroninės sistemos ir kt.
Per nepilnus 2 metus „Kėdainių vandenys“ į objektų apsaugos priemones investavo jau per 100 tūkstančių eurų. „Tam reikalingi bus ne šimtai tūkstančių eurų, bet milijonai“, – atskleidė R. Praninskas.
„Įstatymų esame įstatyti į rėmus, mūsų finansinės galimybės yra labai sumažėjusios, – tarybos nariams paaiškino „Kėdainių vandenų“ vadovas. – Ar ateityje atsiras finansavimo galimybė ES lėšomis Pelėdnagių projektui, šiandienos duomenimis negalime būti optimistiškai nusiteikę“.

Valdančiųjų jau nuspręsta
Rajono meras Valentinas Tamulis patvirtino, jog ši problema yra žinoma, su „Kėdainių vandenų“ direktoriumi apie tai ne kartą kalbėta.
„Ir valdančiojoje koalicijoje apie tai ne kartą aptarėme, ir „Kėdainių vandenims“ atsakymas yra išsiųstas, jog tai svarstysime rengdami kitų metų savivaldybės biudžetą bei strateginį 2026-2028 m. savivaldybės veiklos planą“, – patvirtino meras.

„Beveik 20 metų buvau Pelėdnagių gyventoju – šią problemą labai gerai žinau ir savo kailiu esu patyręs, – sakė tarybos narys Saulius Grinkevičius. – Tai didelė problema, ją reikia spręsti.
Tada, kai matysime 2026 m. savivaldybės biudžetą, kiek lėšų bus galima tam skirsime, į savivaldybės veiklos strateginį planą ateinantiems 3 metams įtrauksime.
Kalbėkime taip, kaip yra, o ne taip, kaip galvojame“.

„Gerbiami kolegos, jeigu mes dirbame dėl rezultato, o ne tiesiog dėl proceso, tai visi išgirdome, jog projektas dėl Pelėdnagių gyvenvietės „Kėdainių vandenų“ yra pateiktas, – tarybos narių diskusiją reziumavo Liberalų frakcijos Kėdainių r. savivaldybėje seniūnas Virmantas Pikelis, prašydamas opozicijos negriauti savivaldybės veiklos planavimo tvarkos. – Jau visai greitai savivaldybės taryba svarstys ateinančio laikotarpio savivaldybės veiklos strateginį planą, į kurį projektas bus įtrauktas.
Rezultatas aiškus – gyventojai, kuriems tai aktualu, išgirdo“.