Nuo pavasarinių šalnų nukentėjo 6 tūkst. hektarų šalies sodų bei uogynų, o daugiau nei pusė šio derliaus buvo visiškai sunaikinta, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Tiesa, anot jo, dalies Europos Komisijos (EK) kompensacijų dėl patirtų nuostolių ūkininkai gali tikėtis tik kitąmet.
„Jau pradžioje buvo aišku, kad žala bus didžiulė, nes šalnos truko neįprastai ilgai ir temperatūra buvo kritusi itin žemai – vietomis iki 10 laipsnių žemiau nulio. Pagaliau jau ryškėja vaizdas, koks plotas yra paveiktas – beveik 6 tūkst. hektarų sodų ir uogynų patyrė žalą. Iš jų – 4,5 tūkst. ha plote derlius buvo visiškai sunaikintas“, – laidoje „ELTA Kampas“ sakė I. Hofmanas.
Vyriausybei gegužės pabaigoje dėl šalnų paskelbus ekstremaliąją situaciją, tai atvėrė kelią ūkininkų patirtus nuostolius kompensuoti iš valstybės biudžeto, taip pat tariamasi dėl europinės paramos.
Anot ministro, dalis kompensacijų būtų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondo krizinėms situacijoms, į kurį gali pretenduoti visos bendrijos narės, tad nėra garantijų, kad Lietuva spės gauti dalį paramos.
„Iš to fondo kompensuojami nuostoliai patirti dėl šalnų, potvynių ir visų kitų klimatinių stichijų. Supraskim tai, kad į fondą gali pretenduoti visos ES šalys, tad mes stengiamės daryti viską kaip įmanoma greičiau, kol fondas nėra pasidalintas“, – sakė I. Hofmanas.
Teigia, jog šalnos galėjo paveikti visų metų derlių
Ministro teigimu, šiuo metu surinkti duomenys neatspindi visos situacijos, nes, nors kai kurių kultūrų derlius buvo visiškai sunaikintas, nukentėti galėjo ir dabar dar bręstantys vaisiai – pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės.
„Pačios galutinės žalos paaiškės rudenį, nes dar liko visas sezonas – ką tik baigėsi žydėjimas. Vaisiai auga, vėliau jie turi pribręsti ir tada matysis visas paveikslas“, – aiškino ministras.
„Kaip sako šio sektoriaus atstovai, net jeigu bus užmegzti ir užaugs vaisiai – neatmestina, jog jie bus šalnų paveikti, o tai gali nulemti pakitimus ar defektus, dėl kurių produktas atrodys prasčiau ir kainuos mažiau. Tai taip pat prisideda prie nuostolių“, – teigė jis.
Pasak I. Hofmano, šalnos ir kitos stichijos Lietuvoje tampa dažnesnės ir labiau nenuspėjamos, tad ūkininkams reikia ieškoti naujų būdų, kaip nuo to apsisaugoti.
Tiesa, kaip tikino ministras, efektyvios ir patikimos derliaus apsaugos priemonės yra itin brangios, tad valstybė prisidėti prie jų įsigijimo kol kas negali, o ūkininkai turėtų ieškoti alternatyvų.
ELTA primena, kad Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 laipsnius, t. y. 5,7 laipsnių teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 laipsnių temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.
Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.
Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.
