Search
Pradžia

Vilniuje prieš daugiau kaip savaitę nuo legioneliozės mirė vyras. Šią informaciją portalui lrt.lt antradienį patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pirminiais duomenimis, vyrui buvo 45 metai, praneša naujienų agentūra ELTA.

„Tai yra šiais metais jau ketvirta mirtis, kai per visus 2023 metus mes turėjome keturis atvejus. Tai reiškia, kad tikrai stebime augimą užsikrėtimo šia liga“, – žurnalistams spaudos konferencijoje antradienį sakė NVSC vadovas Vaidotas Gruodys, pažymėdamas, kad dėl to bendraujama ir su Energetikos ministerija dėl šilumos punktų priežiūros.

NVSC duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota 16 legioneliozės atvejų (3 iš jų – mirties). Mirštamumas nuo legionierių ligos siekia apie 5–15 proc.

Primenama, kad legionella bakterijos dauginasi +20–50 laipsnių temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.

Siekiant užkirsti kelią pavojingos bakterijos plitimui, kuri sukelia ūminę infekciją, du kartus per šildymo sezoną namų administratoriai privalo pastatuose atlikti terminę dezinfekciją, kitaip dar vadinamą termošoku. Tokios dezinfekcijos metu karšto vandens sistemose temperatūra pakeliama mažiausiai iki 66 laipsnių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina netaupyti sveikatos sąskaita ir primena, kad nuo legioneliozės – ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia Legionella bakterijos, saugo profilaktinės priemonės: tinkamos vandens temperatūros palaikymas, nuolatinė vandens cirkuliacija ir vandens tiekimo sistemų priežiūra.

Kad vandens sistemose neatsirastų legionelių, pirmiausia būtina palaikyti tinkamą vandens temperatūrą: karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie vandenį šildosi patys.

Tad jei pastebite, kad karštas vanduo atrodo ne toks karštas, ar kitoks, nei anksčiau bėgdavo iš čiaupo, NVSC specialistai ragina apie tai pranešti bendrojo naudojimo objektų administratoriui (šilumos punkto prižiūrėtojui), o gyvenantiems nuosavame name – patiems padidinti temperatūrą vandens šildytuve.

Kita taisyklė, kurios svarbu laikytis – karštas vanduo tiekimo sistemose neturi užsistovėti.

Jei vanduo buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, ilgiau nei dvi savaites buvote išvykę atostogauti ar komandiruotėje, tuomet, prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti 5 minutes.

Trečia ne mažiau svarbi taisyklė – prižiūrėti ir valyti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.

Legioneliozės (legionierių ligos) atvejai Lietuvoje registruojami kasmet. 2013–2023 m. iš viso šalyje užregistruoti 188 legionierių ligos atvejai, iš jų 71 atvejis – 2023 m.

Pernai didesnį nei įprasta legionierių ligos atvejų skaičių nulėmė Kauno regione registruotas šios ligos protrūkis. NVSC duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 16 legioneliozės atvejų (3 iš jų – mirties). Mirštamumas nuo legionierių ligos siekia apie 5–15 proc.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, t. y. įkvepiant aerozolio su legionelėmis (kvėpuojant tokiu oru, to nepastebima).

Specialistai pabrėžia, kad žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.

Legionelioze gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Paprastai šiai ligai yra imlesni nusilpusio imuniteto ar lėtinių ligų turintys asmenys.  Ja suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.

Pagal NVSC ir ELTA inf.