Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad daugiamečiai erkių gausos stebėjimo duomenys rodo, kad gegužės–birželio mėn. jų gausos rodikliai padidėja 2–3 kartus, lyginant su kovo–balandžio mėn., tad ir užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis rizika ypač išauga.

Vykdydami erkių stebėseną, gegužės pradžioje vieno apsilankymo Užusalių miške, Jonavos r. metu, NVSC specialistai surinko 159 erkes, kurias perdavė Nacionalinei visuomenės sveikatos laboratorijai ištirti dėl erkių platinamų ligų sukėlėjų. Gauti pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad penktadalyje erkių rasta Laimo ligos sukėlėjų – bakterijų Borrelia burgdorferi.

NVSC specialistai primena, kad erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės įsikuria tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų, paukščių – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų.

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Reikėtų nepamiršti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės.

NVSC specialistai pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo:

  • vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines.
  • drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.
  • periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.
  • poilsiui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje.

Nuo erkinio encefalito apsaugos skiepai

Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Vasarą rekomenduojama skiepytis „pagreitinta“ schema. Skiepijantis „pagreitinta“ schema nuo erkinio encefalito priklausomai nuo vakcinos gamintojo pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7–14 d. intervale, vėliau trečioji 21 d. arba 5–12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus „pagreitinta“ schema pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama 12–18 mėn. arba po 3 m. kaip nurodyta vakcinos apraše.

Labai svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus bet kuria schema išblėsta, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus viena palaikomąja doze pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 m. Nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti ne tik savo gydymo įstaigoje, bet ir kai kuriose vaistinėse.

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tikėtina, Laimo ligos sukėlėjai paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti. Erkės nespauskite, nesukiokite, netampykite. Po to įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.

NVSC inf.