Šiąnakt Krakių sen., Špitolpievio k. gyventojai patyrė nemenką išgąstį. Užsidegė kaminas, o nuo jo ir siena, kilo grėsmė mediniam namui.
Kaip informavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė, prieš pusę ketvirtos ryto gautas pranešimas, kad dega gyvenamojo namo kaminas. Degė kaminas ir prie kamino esanti medinė siena ir spaliai. Namas medinis, 1 aukšto, 8×6 m dydžio, stogas dengtas šiferiu. Nuardyta apie 2 m² medinės sienos. Pasak ugniagesių atstovės, name dūmų detektoriaus nebuvo.
Ragina saugotis
Ugniagesiai teigia, kad tokios situacijos kartojasi kiekvieną kūrenimo sezoną, todėl pataria pasimokyti iš svetimų klaidų ir nerizikuoti savo ir namiškių saugumu. Gyventojai turi atidžiai apžiūrėti krosnis, katilus, atlikti būtiniausius veiksmus, nurodytus šių įrenginių gamintojo rekomendacijose, o didžiausią dėmesį skirti dūmtraukiui, nes kūrenant kieto kuro krosnis ilgainiui jų dūmtraukiuose atsiranda įtrūkimų. Būtent šis pažeidimas neretai tampa viena iš gaisrų priežasčių.
Įtrūkimai dūmtraukio sienelėje sunkiai pastebimi, todėl patartina jo sieneles nubalinti, tam, kad būtų galima pamatyti dūmų paliekamus pėdsakus.
Ne viską galima mesti į krosnį
Specialistai pataria šildymo sezono metu kieto kuro krosnyse nekūrenti šiukšlių – gumos atliekų, plastiko, kurie labai greitai užkemša kamino sieneles.
,,Pavyzdžiui, kūrenant dažyta, lakuota mediena, jų degimo metu ant kamino sienelių sluoksnis po sluoksnio labai greitai susidaro suodžiai su dervomis. Šis mišinys užkemša kaminą, jeigu kūrenama neintensyviai, o jeigu kūrenama itin aktyviai, šios medžiagos gali net užsidegti, beje, degimas kyla pačiame dūmtraukyje“, – teigia ugniagesiai ir pataria valyti dūmtraukį ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Vykdydami prevencinę veiklą, ugniagesiai pastebi, kad žmonės neretai į palėpes pritempia įvairių daiktų, kurie gali užsidegti, o tada gaisras labai išplinta, o šie daiktai trukdo ugniagesiams pasiekti gaisro židinį. Be to, senesnių namų palėpėse šiltinimui naudojamos pjuvenos arba spaliai būna plačiai paskleisti, dažnai – ir prie pat dūmtraukio sienelės.
„Aplink krosnį turėtų būti išlaikytas 1 metro atstumas, arti jos neturi būti jokių degių daiktų. O ką neretai matome? Arti krosnies arba virš krosnies džiūsta rūbai, čia pat stovi vaikiški vežimėliai, plastikiniai kibirai, į kuriuos pilami neatvėsę pelenai, tada jie nešami į šiukšlių konteinerį, ir neretai tas konteineris užsidega… O jis dažnai stovi kuo arčiau namo ar ūkinio pastato. Tai tarsi karuselė. Žmonės, atrodo, supranta, koks pavojus gresia, bet sako, jau kiek metų gyvenu, visada taip darau, ir nieko. Bet vienas kartas juk gali nemeluoti…“ – įspėja specialistai.
Kaip saugiai kūrenti kieto kuro krosnis?
G. Zonis pastebi, kad vieni kūrena sausomis malkomis, o kiti meta į krosnį, kas po ranka papuola. Deja, gyventojai dar labai mažai žino apie malkų kaitrumą. Jo teigimu, kiekvienas medis degimo metu išskiria skirtingą šilumą. „Viena klaidų, kad žmonės tikėdamiesi kuo greičiau pasiekti norimą šilumą patalpose, labai intensyviai kūrena. Štai pavyzdys iš mano praktikos. Laukdami svečių, šeimininkai sugalvojo prikūrenti namą. Pridėjo į krosnį didelę kaitrą išskiriančių malkų. Namas medinis, suremontuotas – naudotos gipso kartono plokštės, šiltinimo medžiagos… Intensyviai kūrenant, pradėjo smilkti patalpų pertvarų rąstai. Sename name tarp rąstų buvo visokių degių medžiagų, jos smilko, jautėsi dūmų kvapas. Žmonės iš pradžių net nesuprato, kas vyksta. Atvykę ugniagesiai, rąstų sienoje išpjovė smilkusį plotą, o jį pasiekti galėjo tik išardę neseniai suremontuotą sieną“, – pasakoja G. Zonis.
Todėl, kad netektų prarasti namų, jis pataria laiku pasirūpinti jų saugumu.
,,Kėdainių mugės“, PAGD ir Kauno PGV inf.