Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga. Mes galime jaustis gerai ir nė neįtarti, kad mūsų kraujagyslės patiria nuolatinę įtampą.
Vis dėlto vaistininkas Mindaugas Rutalė kartais iš žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, girdi tokius jų įvardijamus simptomus kaip galvos skausmas pakaušyje, matomos „muselės“ akyse ar spaudimas krūtinėje.
Anot jo, tokie simptomai neretai ignoruojami ir priskiriami nuovargiui. Vaistininkas pataria neignoruoti tokių simptomų ir pasitikrinti sveikatą.
Simptomai gali atsirasti ne visada, tačiau rizikos tai nemažina
Pasak vaistininko M. Rutalės, padidėjusio kraujospūdžio simptomai ne visada pasireiškia – būtent dėl to ši liga dažnai vadinama tyliąja.
„Žmogus gali metų metus gyventi su padidėjusiu kraujospūdžiu ir to nežinoti, tačiau tai nereiškia, kad liga nekelia pavojaus.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti galvos skausmas, dažniausiai pakaušio srityje, ypač rytais.
Taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, spengimas ausyse, ar net regos sutrikimai, apibūdinami kaip „muselės“ ar mirgėjimas akyse. Tuo tarpu kiti gali jausti širdies plakimą ar net patirti kraujavimą iš nosies“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Anot jo, šie simptomai gali pasireikšti tuo metu, kai kraujospūdis staiga pakyla:
„Jeigu kraujospūdis yra padidėjęs ilgesnį laiką, žmogus gali nieko nejausti, nors tuo metu jau daromas neigiamas poveikis kraujagyslėms, širdžiai, inkstams ir akims. Dėl to net ir neturint padidėjusio kraujospūdžio diagnozės rekomenduojama jį profilaktiškai pasitikrinti“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.
Kaip žinoti, kad kraujospūdis padidėjęs?
Kraujospūdis vertinamas pagal du skaičius: sistolinį, kuris rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, ir diastolinį, kuris matuojamas širdžiai atsipalaidavus.
„Suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis laikomas 120/80–129/84 mmHg. Tuo tarpu padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas, kai rodmenys nuolat siekia ar viršija 140/90 mmHg. Jei sistolinis spaudimas pakiltų iki 180 mmHg ar daugiau, o diastolinis iki 110 mmHg ar daugiau, tai jau pavojinga būklė, dėl kurios būtina skubi medicininė pagalba“, – įspėja vaistininkas M. Rutalė.
Kurie žmonės yra padidėjusio kraujospūdžio rizikos grupėje?
Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, žmogui gali būti diagnozuojama pirminė arba antrinė hipertenzija.
„Pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui ir yra susijusi su genetika, amžiumi, antsvoriu, per dideliu druskos vartojimu, mažu fiziniu aktyvumu, lėtiniu stresu ir rūkymu. Taip pat didelį vaidmenį užima ir tam tikri metaboliniai veiksniai, tokie kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar gliukozės apykaitos sutrikimai. Ši pirminė hipertenzija nustatoma kur kas dažniau nei antrinė“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Pasak jo, rečiau pasitaiko antrinė hipertenzija, kai kraujospūdžio padidėjimą sukelia kita liga, pavyzdžiui, inkstų ligos, hormoniniai sutrikimai ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Paskata keisti gyvenimo būdą
„Padidėjęs kraujospūdis nėra nuosprendis, tačiau tai turėtų tapti paskata keisti gyvenimo būdą. Pirmiausia vertėtų sureguliuoti mitybą – sumažinti druskos vartojimą, riboti perdirbtus maisto produktus, o vietoje jų valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Ne mažiau svarbu atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio vartojimo. Taip pat svarbu reguliariai judėti – bent 30 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo kas antrą dieną gali būti naudinga jūsų sveikatai“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Jei gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, gydytojas gali paskirti vaistus, kuriuos būtina vartoti reguliariai, net jei savijauta gera. Nutraukus gydymą savarankiškai, kraujospūdis gali vėl padidėti ir padidinti komplikacijų riziką.
Kada tikrintis kraujospūdį?
Net ir jaučiantis gerai, suaugusiam žmogui rekomenduojama profilaktiškai pasimatuoti kraujospūdį bent kartą per metus, o turint rizikos veiksnių ar jau diagnozuotą hipertenziją – pagal gydytojo nurodymus, kasdien ar kelis kartus per savaitę.
„Namuose prieš kraujospūdžio matavimą bent 5 minutes ramiai pasėdėkite – sėdėkite atsirėmę, kojas laikykite ant grindų, jų nekryžiuokite, o ranką, kurią matuosite, padėkite širdies lygyje. Taip pat prieš matavimą bent pusvalandį nevartokite kofeino ir nerūkykite. Atlikite du tokius matavimus su 1–2 minučių pertrauka ir vertinkite jų vidurkį“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.
PŽ
