Nuo 18 val. viešose vietose triukšmaujantys asmenys gali gauti baudą

Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas yra viena svarbiausių ekologinių problemų. Aplinkoje triukšmas mus lydi kasdien. Kai kurie garsai yra malonūs, netrikdantys, kai kurie kelia nuovargį, susierzinimą. 

Triukšmas, net ir neviršijantis nustatytų normų, kai kuriems žmonėms sukelia dvasinį ar fizinį diskomfortą, sveikatos sutrikimus, o kiti neigiamo poveikio nejaučia. Net kišeninio laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 decibelų triukšmą, garsi kalba – 70 decibelų, staklių triukšmas siekia 105 decibelus, o reaktyvinio lėktuvo variklis – 140–170 decibelų. Diskotekose muzika sukelia 120 decibelų!
Triukšmas yra ne vien aplinkosaugos problema, bet ir vis didėjanti grėsmė visuomenės sveikatai. Per metus Europos Sąjungoje patiriama apie 40 milijardų eurų nuotolių dėl triukšmo poveikio sveikatai. Triukšmas žmogų veikia ne tik per klausos organą – ausis, bet ir per kaukolę, visą organizmą. Triukšmas yra didelis stresas organizmui, kartu sumažinantis ir bendrą jo atsparumą.
Net 80 proc. viso triukšmo sudaro automobilių keliamas triukšmas. Miestų aplinkkeliai sumažina triukšmą, nes sumažėja automobilių srautas miesto centre. Daugiabučių kiemuose didėjant gyventojų automobilių kiekiui, didėja ir jų keliamas triukšmas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė pažymi, kad Kėdainių gyventojai dažniausiai skundžiasi triukšmu, kurį patiria iš parduotuvių, įsikūrusių daugiabučių namų pirmuose aukštuose ar iš šalia gyvenamųjų namų esančių grūdų džiovyklų, lentpjūvių. Neretai Kėdainių rajono gyventojų ramybę trukdo kaimynų keliamas triukšmas. Daugėja ir profesinių susirgimų, kurių priežastis – triukšmas.
Lėtinį klausos pablogėjimą sukelia didesnis nei 85 decibelų triukšmas, tačiau esant ir mažesniam triukšmui yra klausos pažeidimo rizika. Be klausos pablogėjimo gali atsirasti galvos skausmai, ūžimas, cypimas ausyse, sutrikti miegas, atsirasti nuovargis. Minimalus laikas, per kurį gali atsirasti klausos pakenkimas dėl triukšmo, – šeši mėnesiai. Triukšmo reikia vengti ir darbovietėje. Jei čia yra padidėjęs triukšmas, būtina naudoti individualias apsaugos nuo triukšmo priemones, reguliariai tikrintis sveikatą. Higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, tačiau netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį šaukti, švilpti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiai kelti triukšmą gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, draudžiama vakaro metu (nuo 18 iki 22 valandos) bei nakties metu (nuo 22 iki 6 val.).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus ir „Kėdainių mugės“ inf.