Įdomu, kaip pasielgs žiema, varyta Užgavėnių dieną, antradienį? Nors visi ritualai buvo atlikti – Kanapinis, pavasario simbolis, kovoje nugalėjo Lašininį, įkūnijusį žiemą. Netrūko šokių, dainų, linksmybių, geros nuotaikos, juoko ir gardžių vaišių – ragauta blynų, šiupinio, o galiausiai sudegintas pagrindinis Užgavėnių simbolis – Čiūčela.
Taip antradienį Užgavėnės buvo švenčiamos prie Kėdainių kultūros centro. Simbolinis žiemos atsisveikinimas nuvilnijo kone per visą Kėdainių rajoną – miestelius, kaimus ir bendruomenes.
Visgi jau kitą dieną tapo aišku: žiema trauktis neskuba. Ir, sprendžiant pagal orų prognozes, artimiausiu metu ji dar neketina užleisti vietos pavasariui.
Amžina kova tarp Kanapinio ir Lašininio
Antradienio vakarą prie Kėdainių kultūros centro susirinko gausus būrys norinčiųjų švęsti Užgavėnes ir varyti žiemą iš kiemo. Šventės dalyvius linksmino Čiūčelos diskoteka su geriausiais šlageriais, vyko sočiausio šiupinio degustacija, buvo kepami blynai, o pagrindiniu akcentu tapo storiausio Lašininio ir kūdžiausio Kanapinio kova.
Žiūrovai buvo kviečiami palaikyti savo favoritą – vyko tradicinės kovos už Lašininį ir už Kanapinį, žmonės traukė virvę. Kad būtų teisybė, virvę teko traukti po lygiai – taip buvo aiškinamasi, kurio pusėje slypi didesnė jėga. Virvės traukimo rungtį šįkart laimėjo Lašininis. Vis dėlto šventės metu priminta, kad ir žiema, ir pavasaris ar vasara ir ruduo – visi metų laikai yra skirtingi ir savaip nuostabūs, o vienas kitą jie keičia draugiškai.
Lemiamoje, trečiojoje Lašininio ir Kanapinio kovoje pergalę vis dėlto iškovojo Kanapinis – juk pavasarį, kad ir kaip žiema priešintųsi, vis tiek turime atsivesti.
Šventę vedė Adomas Stančikas, Senamiesčio teatro režisierius. Ne kartą minia skandavo: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“
Viena iš šventės organizatorių, Guoda Baltrušaitė, pasakojo, kad renginį padėjo įgyvendinti ir partneriai:
„Esame labai dėkingi Kėdainių sveikos mitybos partneriui, kuris mus maitina ir remia ne viename renginyje. Jie padėjo užmaišyti blynų tešlą, virė šiupinį, o mums beliko blynus išsikepti ir vaišinti žmones. Kultūros centro darbuotojai dalijo vaišes ir vaišino karšta arbata“.
Sudeginta Čiūčela
Po linksmybių ir žaidimų tradiciškai buvo sudegintas Užgavėnių simbolis – Čiūčela. Kaip pasakojo renginių organizatorė Guoda Baltrušaitė, pagrindinę Čiūčelos idėją kūrė Kultūros centro dailininkė Aušra Žemaitienė, o ją įgyvendinti padėjo Kultūros centras ūkinės dalies darbuotojai – trys vyrai, piešinį ant popieriaus pavertę realybe.
„Čiūčela simbolizuoja žiemą – sudeginame ją ugnimi ir šiluma, todėl ir tikimės tos šilumos bei ateinančio pavasario“, – sakė G. Baltrušaitė.
Kaip ir Velykos, taip ir Užgavėnės neturi pastovios datos – jos švenčiamos likus septynioms savaitėms (46 dienoms) iki Velykų, nors kai kurios bendruomenės jas mini ir anksčiau. Šiemet Užgavėnės išpuolė vasario 17-ąją – kitą dieną po Vasario 16-osios. Pagrindinė šios šventės tradicija – išvyti žiemą ir paskatinti pavasarį ateiti greičiau.
Paklausta, ar asmeniškai pabodo žiema, G. Baltrušaitė šyptelėjo: „Vairuojančiam žmogui iš Kauno į Kėdainius – tikrai taip.“
Žiema jau galėtų išeiti
Užgavėnių šventėje pakalbinti dalyviai beveik vienbalsiai kartojo tą patį – žiema šiemet labai graži, tokios seniai nematėme, tačiau jau būtų pats metas jai trauktis.
Džiaugtasi nuotaikinga švente – kėdainietė Viktorija pasakojo atėjusi šokti, dainuoti ir žiemą lauk vyti. Vis dėlto, paklausta, ar žiema tikrai atsibodo, moteris šypsojosi:
„Ne, man ji labai patinka. Pasiilgau – daug metų tokios nemačiau. Praėjusiais metais net nerimavau, kad mano vaikai tikros žiemos nepamatys, todėl dabar ja labai džiaugiuosi. Man nešalta, man gera, labai gražu ir smagu. Šventė labai linksma, nuotaika puiki.“
Viktorija pasakojo, kad šeimoje Užgavėnes švenčia – kepa blynus. Tiesa, šįkart dėl darbų ir darželių nespėjo jų išsikepti, bet grįžę iš šventės tai tikrai padarys. „Vaikai labiausiai mėgsta lietinius, o mes, suaugusieji, – mažus paprastus blynus su uogiene“, – sakė ji.
Aštuonerių metų dukrelė Emilė buvo pasislėpusi po pačios pasigaminta meškos kauke. Mergaitė prisipažino, kad norėtų, jog žiema greičiau išeitų, nes jai šalta, nors su rogutėmis šiemet spėjo ne kartą pasivažinėti.
Į Užgavėnes – net iš Vokietijos
Užgavėnių šventėje pakalbinta kėdainietė Jūratė pasakojo, kad blynų namuose ragavo dar prieš šventę – juos kepa ne tik per Užgavėnes, bet nuolat. Labiausiai šeima mėgsta blynus su obuoliais: obuoliai supjaustomi mažais gabaliukais, suberiami į tešlą ir kepami maži blyniukai. Nors, kaip atviravo moteris, blynų receptų turi pačių įvairiausių. Šalia jos stovėjo anūkė Tėja – mergaitė prisipažino, kad labiausiai mėgsta močiutės Jūratės blynus.
„Žiema jau atsibodo – namus šildyti reikia, o kai anūkė atvažiavo iš Vokietijos, tai visas sniego pusnis išvoliojo – ten tiek sniego nėra“, – šypsojosi močiutė.
Iš Kėdainių kilusi Tėjos mama Gintarė pasakojo, kad Miunchene gyvena jau dešimt metų. Dukra lanko lietuvių mokyklėlę, kur vaikai gamina Užgavėnių kaukes ir puoselėja lietuviškas tradicijas, tačiau, anot Gintarės, jokia kaukė ar lietuviška knygelė neprilygsta tikram buvimui čia.
„Todėl mums buvo labai svarbu atvykti būtent per Užgavėnes – kad Tėja pajustų tikrą šventės dvasią, pamatytų, kaip pavasaris kovoja su žiema. Ji tempė virvę Lašininio pusėje, o aš sakiau – nesvarbu, kurioje pusėje esi, pavasaris vis tiek turi laimėti. Graži mūsų šventė, tikrai ypatinga“, – kalbėjo Gintarė.
Moteris pridūrė, kad ir Vokietijoje kepa blynus – receptus perėmė iš mamos. Nors ten šiemet ir buvo trumpam pasnigę, su rogutėmis pavyko pasivažinėti vos porą kartų – sniegas greitai nutirpo. „Kad pamatytume tikrą sniegą, tenka važiuoti į Alpes – savaitgaliais vykstame slidinėti. Į Lietuvą atvažiavome savaitei per mokinių žiemos atostogas, ir taip gražiai sutapo, kad Užgavėnes atšventėme kartu su šeima ir draugais“, – įspūdžiais dalijosi iš Vokietijos atvykusi kraštietė.
Žiemos dienos – „suskaičiuotos“
„Iš Kunionių (Kėdainių r.) atvykome specialiai į šventę, o tuo pačiu dukrą atvežėme ir į baleto užsiėmimus“, – pasakojo Greta.
Ji sakė, kad šeimoje Užgavėnes stengiasi švęsti – ryte pusryčiavo lietiniais blynais, o vakare planavo kepti bulvinius. „Tai – tikra blynų diena“, – šypsojosi moteris.
„Žiema jau truputį atsibodo. Džiaugiamės, kad jos turėjome – net dulkes nuo rogių nusivalėme, bet iš tiesų jau norisi pajusti pavasarį. Vaikai spėjo pasivažinėti nuo kalniuko rogutėmis ir čiuožyklėmis“, – pasakojo Greta, šventėje dalyvavusi su sūneliu Kazimieru ir dukrele Vida, o vyresnioji dukrelė Julija tuo metu buvo baleto užsiėmimuose.
Šventėje netrūko ir linksmų personažų
„Čia – sveikatos gūsis: mėtų ir žemuogių arbatėlė nuo raganaičių“, – šypsojosi arbatžoles dalijusi raganaitė Aušra, šventėje būrusi sėkmę ir laimę. Paklausta, kaip bus su žiema, ji buvo užtikrinta: „Aišku, kad pasitrauks – jau tuoj ateis kalendorinis pavasaris. Žiemos dienos tikrai suskaičiuotos – ne veltui nešiojuosi medinius skaitliukus“.
Raganaitė pasakojo, kad namuose taip pat kepė vaikui širdelės formos blynus su obuoliais – gavosi labai stori. „Iš pradžių vaikas sakė, kad nenori blynų, bet priminiau, jog per Užgavėnes juos reikia valgyti, tai su vyšnių uogiene jie labai patiko“, – juokėsi ji.
Raganaitės kostiumu pasipuošusi Skaistė sakė, kad Užgavėnės jai – nuo vaikystės pažįstama šventė. „Kai gimė dukra, su draugėmis susirinkdavome, važiuodavome į Ąuolotą, kur gyvenau – rengdavome varžybas, žaisdavome, turėdavome užduočių, o vėliau visi susirinkdavome prie laužo“, – prisiminimais dalijosi moteris.
