Nors vairuotojai daug dėmesio skiria automobilio modeliui, komplektacijai ar saugumo sistemoms, viena svarbiausių saugaus važiavimo sąlygų vis dar pernelyg dažnai nuvertinama.
Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis, o bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas.
Kaip sako „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą.
„Net pažangiausios saugumo sistemos, tokios kaip ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga. Jei padanga nesugeba įsikabinti į asfaltą, sniegą ar ledą, elektronika nebeturi, ko stabilizuoti. Todėl net modernus ir saugus automobilis su netinkamomis padangomis gali tapti nenuspėjamas – stabdymo kelias pailgėja, o posūkiuose ar staigiai manevruojant prarandamas stabilumas“, – aiškina ji.
Svarbus ne tik protektoriaus gylis
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad padangų būklę lemia ne tik protektoriaus gylis. Net jei iš pirmo žvilgsnio jo dar pakanka, tai dar negarantuoja saugumo. Laikui bėgant guma natūraliai kietėja, praranda elastingumą, joje atsiranda plika akimi dažnai nepastebimų mikro įtrūkimų. Dėl to padanga prasčiau prisitaiko prie kelio paviršiaus nelygumų ir silpniau sukimba su danga.
„Žiemą ši problema tampa ypač pavojinga: sukietėjusi guma prasčiau sukimba su sniegu ar ledu, todėl automobilis greičiau slysta, sunkiau stabdo ir prasčiau reaguoja į vairo judesius. Todėl net jei protektorius atrodo pakankamas, daugiau nei 5–6 metų senumo padangos jau gali prarasti savo savybes“, – pažymi U. Debeikienė.
Padangos vis dar laikomos antraeiliu dalyku
Pasak pašnekovės, nemaža dalis vairuotojų padangas vis dar laiko antraeiliu pirkiniu. Tai išduoda labai konkretūs įpročiai: padangos dažnai keičiamos tik tada, kai protektorius jau beveik pasiekia minimalią leistiną ribą, pasirenkamos labai senos naudotos padangos arba ant tos pačios ašies montuojamos skirtingų modelių padangos.
„Dar viena rizikinga praktika – žiemą naudoti universalaus tipo padangas be snaigės simbolio ir tikėtis, kad atsargesnis vairavimas kompensuos sukibimo trūkumą. Nors trumpuoju laikotarpiu tokie sprendimai gali atrodyti kaip būdas sutaupyti, ilgainiui jie gali reikšti mažesnį saugumą“, – pastebi U. Debeikienė.
Pavojus išryškėja kritinę akimirką
Žiemą važiuojant netinkamomis padangomis, didžiausias pavojus išryškėja ekstremaliomis sąlygomis – kai kelias yra slidus, padengtas šlapiu sniegu ar ledu. Tokiais atvejais stabdymo kelias gali pailgėti net keliais automobilio ilgiais, taip pat mažėja stabilumas posūkiuose.
Dar viena dažna problema – „plaukiojimas“ važiuojant per šlapią sniegą ar pažliugusį kelią. Rizika slysti išauga ir tada, kai tenka staigiau stabdyti ar keisti kryptį.
„Net jei kasdienėse sąlygose skirtumas gali atrodyti nedidelis, kritinėje situacijoje tinkamos padangos gali lemti, ar automobilis sustos laiku“, – sako U. Debeikienė.
Ant ledo, pažliugusio kelio ar per liūtį
Skirtingomis sąlygomis padangoms keliami skirtingi reikalavimai, todėl vien universalus sprendimas ne visada reiškia saugų sprendimą. Pavyzdžiui, ant šlapio sniego itin svarbus protektoriaus dizainas, kuris geba išstumti sniego ir vandens mišinį. Ant pažliugusio kelio padanga turi efektyviai šalinti vandenį, kad sumažėtų akvaplanavimo rizika.
„Per gausią liūtį kokybiškos padangos padeda sumažinti slydimo riziką ir geriau išlaikyti automobilio kontrolę. Būtent todėl sezoninės padangos kuriamos konkrečioms važiavimo sąlygoms, o ne kaip universalus kompromisas“, – teigia paruošimo centro vadovė.
Kaip išsirinkti padangas
Renkantis padangas, pirkėjai dažnai blaškosi tarp kainos, prekės ženklo ir etiketėje nurodytų parametrų.
„Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į sukibimo su šlapia danga klasę – tai vienas svarbiausių saugumo rodiklių. Taip pat būtina įvertinti padangų tipą ir jų pritaikymą sezonui, nes žieminės padangos turi specialią gumos sudėtį ir protektorių. Ne mažiau svarbi ir gamybos data bei bendra kokybė, nes naujesnės padangos ilgiau išlaiko savo savybes“, – vardija U. Debeikienė.
Pasak ekspertės, žinomi gamintojai dažniausiai siūlo labiau subalansuotas savybes, tačiau ir renkantis ekonomiškesnį variantą svarbu ieškoti patikimo modelio su aiškiais testų rezultatais.
Kada būtina keisti
Padangas būtina keisti, kai protektorius nusidėvi per daug ar netolygiai. Vasarines padangas rekomenduojama keisti, kai protektorius sumažėja iki 3 mm, o žiemines – iki 4 mm, nes tuomet prastėja sukibimas ir didėja akvaplanavimo rizika.
„Taip pat svarbu įsižiūrėti, ar ant padangų nėra įtrūkimų, iškilimų ar pažeidimų šoninėse sienelėse. Dar vienas signalas – vairuojant juntama vibracija ar nestabilumas. Tokiais atvejais delsti nereikėtų“, – pataria U. Debeikienė.
PŽ
