Kovo 19-ąją, per Juozines, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje, kaip ir kasmet, vyko tituliniai šv. Juozapo atlaidai. Tai – viena svarbiausių iškilmių didžiausioje mūsų rajono parapijoje. Ta proga iškilmingas šventąsias mišias aukojo kunigai svečiai.

Iš religinių raštų žinoma, kad paprastu darbininku buvęs Juozapas tapo šventosios šeimos globėju. Jis neapleido besilaukiančios savo sužadėtinės Marijos, neleido pagal žydų papročius užmėtyti jos akmenimis, bet priėmė pas save, kartu su ja rūpestingai globojo ir auklėjo viengimį Dievo sūnų, saugojo juos abu nuo mirtinų pavojų.

Prieš daugiau nei 150 metų šv. Juozapas buvo paskelbtas ir visuotinės katalikų bažnyčios globėju. Šio šventojo vardu pavadintoje Kėdainių bažnyčioje kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį meldžiamasi už šeimas šv. Juozapo garbei, o kovo mėnesį vyksta tituliniai atlaidai.

Taip jau sutapo, kad šiemet į šv. Juozapo atlaidų iškilmes aukoti iškilmingų šventųjų mišių atvyko ne tik Kėdainių Šv. Jurgio ir Šėtos Švč. Trejybės parapijų kunigai, bet ir Kauno rajono Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, kun. Juozas Fakėjavas.

„Ačiū dekanui N. Martinkui, už tai, kad pakvietė mane. Žinote, per daugiau nei 40 gyvenimo metų aš pirmą kartą švenčiu savo vardadienį aukodamas mišias šv. Juozapo atlaiduose jo vardu pavadintoje bažnyčioje. Man pasakojo, kad šiai Kėdainių bažnyčiai yra suteiktas šventovės titulas, ir kad per atlaidus mišias čia aukodavo vyskupai. Šiemet jie atvykti negalėjo, nes būtent šiandien dalyvauja Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 50-mečio renginiuose, tad ši garbė teko man“, – džiaugėsi dvasininkas ir pakvietė visus susirinkusius bendrai maldai.

Kvietė vadovautis šv. Juozapo pavyzdžiu

Per homiliją kun. J. Fakėjavas ragino dažniau skaityti Šventąjį Raštą, nes žmogui reikalingas Dievo žodis, reikalingas nusiraminimas.

„Jei dažniau melstumėmės, nereikėtų gerti migdomųjų. Žmogus turi norus, geismus, todėl yra nuolat gundomas. Kad galėtume atsispirti nuodėmei, reikalinga malda ir pasninkas. Reikalingas besąlyginis pasitikėjimas Dievu, taip kaip tai darė šv. Juozapas. Turime mylėti aplinkinius žmones ir jais rūpintis ne todėl, kad parneša algą ar padaro valgyti, o todėl, kad jie tiesiog yra. Jei žmogų išties myli, jis tau neatsibos, tu nepaliksi jo, nes prie altoriaus prisiekei su juo būti iki gyvenimo pabaigos kas benutiktų. Kviečiu nepamiršti šios dieviškos meilės principo“, – į susirinkusius tikinčiuosius kreipėsi kunigas.

Dėl savo įgeidžių stveriame Dievą už atlapų

Dvasininkas teigė, kad bendraudamas su žmonėmis padarė išvadą, kodėl katalikais save įvardijantys asmenys nereguliariai meldžiasi ir ne visada dalyvauja šventose mišiose. Esą taip yra todėl, kad žmonės nenori keistis.

„Jei žmogus mano esąs kaip Dievas, visa ko šeimininkas, ir yra išsikėlęs trijų metrų aukščio puikybės soste, negi jis norės keistis, negi norės užleisti Dievą į pirmą vietą? Dažnai, kai meldžiamės, mes sakome, Dieve, aš noriu, kad būtų taip ir taip, noriu to ir to – taip mes tiesiog stveriame Dievą už atlapų, bet pamirštame pasakyti vieną svarbią frazę – „Dieve, tebūnie tavo valia“. Turime priimti tai su nuolankumu, kokį parodė ir šv. Juozapas“, – su užsidegimu kalbėjo kun. J. Fakėjavas.

Po mišių svečias šv. Juozapo parapijai prisiminimui įteikęs dovanų – keletą Šventojo Rašto egzempliorių bei maldynų didesnėmis raidėmis, kad senjorams būtų lengviau skaityti, palinkėjo visiems palaimingos gavėnios, dvasingų ir prikeliančių šv. Velykų.

Tituliniai atlaidai užbaigti Švenčiausiojo Sakramento procesija aplink bažnyčią bei šv. Juozapo litanija.