Kiekvieną pavasarį, kai tik įsivyrauja sausi orai, padaugėja gaisrų atvirose teritorijose. Dažniausiai pleška pernykštė išdžiuvusi žolė, kurią neapdairiai numetę neužgesintą nuorūką arba tyčia padega žmonės, kartais taip paišdykauja ir vaikai. Ugniagesiai, miškininkai ir aplinkosaugininkai vienu balsu tvirtina, kad taip elgtis nedera, nes kyla didžiulė grėsmė žmonėms, jų sodyboms, taip pat padaroma žala augmenijai ir gyvūnijai, prastėja oro kokybė.
Kaip matyti iš ugniagesių pateiktos statistikos, gaisrai atvirose teritorijose yra nuolatinė problema. Neretai jie prasideda kovą ir tęsiasi iki gegužės, bet, kaip sako Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė, pavasaris pavasariui nelygu.
„Tai labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, pavasaris yra ankstyvas, ar vėlyvas. Kartais po didelio lietaus viskas staiga sužaliuoja, tad tikimybė įsiplieksti ugniai sumažėja, bet, kai ilgesnį laiką užsitęsia sausi orai, tų gaisrų būna daug“, – konstatuoja ugniagesių atstovė.
Ugniagesiams nėra atokvėpio
Pernai pavasarį Kėdainių rajone ugniagesiai vyko net į 31 gaisrą atvirose teritorijose. Degė ne tik sausos žolės plotai, bet ir miško paklotė, arba sukrautos šakų ar įvairių šiukšlių krūvos. Ne kartą yra kilusi grėsmė, kad nuo sparčiai plintančių liepsnų užsidegs netoliese esantys pastatai, tad ugniagesiams teko juos gelbėti. Dažniausiai išdegdavo po kelis ar keliasdešimt arų žolės, būdavo ir tokių atvejų, kai ugnis apimdavo ne vieno hektaro teritoriją, tad gesinimo darbai užtrukdavo ne vieną valandą. Kartais malšinti liepsnas padėdavo vietiniai gyventojai, ūkininkai ir net atsitiktiniai praeiviai.
Pernai gaisrai dažniausiai kilo Kėdainių miesto, Pelėdnagių, Josvainių ir Šėtos seniūnijose. Yra vietų, kur ugniagesiai skuba gesinti kasmet. Pavyzdžiui, mieste žolė dažnai pleška prie „Vaivorykštės“ tilto, Šėtos ar J. Biliūno g. prie geležinkelio pervažos, Nevėžio upės pakrantėse, tad, gali būti, kad tai neatsakingų žvejų, pakrūmėse girtaujančių asmenų arba grėsmės nesuvokiančių vaikų darbas.
Šiemet pirmieji gaisrai atvirose teritorijose užfiksuoti kovo 1-ąją. Nuo to laiko Kėdainių rajone jau būta 17 tokių gaisrų. Žolė degė ir dienos metu, ir jau sutemus. Didžiausias gaisras užfiksuotas Labūnavos kaime, Vainikų g., kur 1 hektaro plote atskirais židiniais degė žolė, apdegė medžiai ir krūmai. 150 arų sausos žolės išdegė Beinaičių kaime, Šilainių g. Yra buvę dienų, kai per parą kilo net keli gaisrai skirtingose vietose, tad ugniagesiams teko dirbti be atokvėpio.
Galimos skaudžios pasekmės
Kiek bebūtų gąsdinama didelėmis baudomis už deginimą, vis dar atsiranda piliečių, kurie piktybiškai padeginėja sausą žolę, esą vėliau bus lengviau šienauti. Tačiau žmonės turbūt nesusimąsto, kad tuo metu, kai ugniagesiai gesina gaisrus atvirose teritorijose, gali kilti koks gaisras gyvenamajame name ar įvykti koks eismo įvykis, kur jų pagalbos reikės gelbstint žmonių gyvybes. Tokiais atvejais brangi kiekviena minutė. Be to, reikia nepamiršti, kad dėl tiltų problemos Kėdainiuose, ugniagesiams tenka važiuoti aplinkkeliu, tad jų atvykimo laikas pailgėja ir gyventojai gali nesulaukti pagalbos laiku. Todėl prašoma visų gyventojų būti atsakingiems ir nedeginti sausos žolės, nekelti grėsmės nei savo, nei aplinkinių žmonių gyvybėms ar jų turtui.
„Taip pat prašoma tėvų pasikalbėti su savo atžalomis, kad šie neišdykautų su degtukais, nemėgintų ką nors padegti, nes už tai bus atsakingi tėvai“, – perspėja ugniagesiai.
„Kėdainių mugės“ ir Kauno PGV inf.
Asociatyvi nuotr.
