Trumpėja vakarai, baigiami kulti javai, soduose pūpso obuoliai, pražysta jurginai… Subrandintas derlius primena apie artėjančią vasaros ir rudens sandūrą, kurią lietuviai mini nuo seno. Rugpjūčio 15 dieną Kėdainių krašto bažnyčiose vyko Žolinės atlaidai ir iškilmės. Bažnyčiose pašventinti žolynai ir derlius.

Žolinės prasmė – padėkoti už žemės subrandintą, aukštesniųjų jėgų palaimintą ir žmonių darbu pelnytą derlių. Po krikščionybės įvedimo ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pagal krikščioniškąją tradiciją, po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno kape rado tik žolynų pilną karstą, mat ji buvusi paimta į dangų.

Sambūris Paberžėje

Žolinės tradicijas puoselėjanti respublikinė šventė rugpjūčio 15-ąją surengta Paberžėje. Po šv. Mišių Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje senosios klebonijos kieme susibūrė visų etnografinių Lietuvos regionų atstovai iš Pasvalio, Kelmės, Varėnos, Vilkaviškio, Juodkrantės. Pasak šventę organizavusio Akademijos kultūros centro direktorės Žydronės Smulskienės, iš Kėdainių rajono atvyko net 8 folkloro kolektyvai su savo koncertinėmis programomis.

Žolynų puokštė – vienas išskirtinių šios šventės bruožų. Pasak etnologų, savo sandara jos simbolizuoja gyvenimo, pasaulio pilnatvę. Jose – visas vasaros derlius, darželio gėlės, vaistinės bei maistinės žolės, net daržo gėrybės. Bažnyčioje pašventinta žolynų puokštė saugodavo namus nuo gaisro ir kitų negandų, buvo naudojama susirgus.

Pievą priešais senąją kleboniją nuklojo žolynų kilimas, surengtos žolynų pagerbimo apeigos, po kurių skambėjo dainos ir sukosi šokėjų rateliai. Šventę gražia dzūkiška tarme vedė, Žolinės tradicijas pristatė aktorės Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė.

Supažindino su amatais

Žiūrovai ne tik galėjo klausytis folkloro kolektyvų, bet ir dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. „Gausybė veiklų įsikūrė prie klebonijos. Norėdami įtraukti žiūrovus, sugalvojome kuo daugiau edukacinių užsiėmimų – galima mokytis kepti šakotį, duoną, gaminti virtinius iš „razavų“ miltų, saldainius, pinti iš vytelių ir žolynų, pinti juostas, lipdyti, velti iš vilnos“, – veiklas vardijo Ž. Smulskienė.

Miegėnų bendruomenės centro šeimininkės kepė ir vaišino firmine kiaušiniene, kuriai šiai šventei sunaudota 500 kiaušinių.

Pagal senovinį receptą iš „razavų“ miltų virtinius virti mokė Truskavos bendruomenės centro šeimininkės. Pasak Elenos Kiurienės, tai vieno malimo, pilno grūdo miltai, malami girnomis. „Miltai persijojami, kad stambesnės atliekos iškristų, tada iš jų minkoma tešla. Įdarą gaminame iš bulvių košės, kad būtų skaniau, dedame mėtų. Būtinai reikia užraityti virtinių kraštus. Tokius virtinius darydavo mano prosenelė, kuri išmokė močiutę, o ji perdavė man. Tai mūsų bendruomenės kulinarinis paveldas“, – pasakojo moteris.

Jaučia trauką

Žolinės šventė Paberžėje traukė atvykti ir tuos žmones, kurie jaučia ypatingą santykį su čia vieta. „Trauka Tėvelio Stanislovo išlikusi, čia rami vieta, gera čia būti ir tebejaučiu jo dvasią. Smagu, kad šiandien tiek daug amatininkų, tradicijų puoselėtojų“, – sakė akademiškė Arina Liustikaitė.

Paberžei ypatingus sentimentus jaučia ir Teklė Balsevičienė, kuri čia ketverius metus dirbo mokytoja. Į Žolinės šventę 90 metų senjorė atsivežė savo prisiminimų knygą, kurioje pasakoja apie Paberžėje praleistus pokario metus.  „Paberžėje dirbau ir gyvenau, kol uždarė mokyklą. Niekada nebūčiau išsikėlusi. Organizavau gegužines, vakarus, susitikimus. Bažnyčioje kunigavo kunigas Matiukas, kuris buvo toks kaip Tėvelis Stanislovas, pas jį važiuodavo minios žmonių“, – pasakojo buvusi mokytoja.

Žolynų puokštėse įpynė linkėjimus

Žolinės tradicijas puoselėjanti šventė praėjusį penktadienį surengta ir Dotnuvos slaugos namų gyventojams. Kieme, pušų paunksmėje susirinkusiems senoliams dainas dovanojo ir tarmiškai apie Žolinės tradicijas pasakojo Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus folkloro ansamblis „Kalnaberžiai“.

„Prie stalelių vaišinomės pačių gaminta gira, kepiniais, bendravome su Dotnuvos parapijos klebonu Gražvydu Geresioniu, aptarėme bendrus ateities planus, gyventojai bendravo tarpusavyje“, – pasakojo Dotnuvos slaugos namų direktorė Irena Staliorienė.

Pasak jos, Dotnuvos slaugos namų kolektyvas skiria didelį dėmesį gyventojų užimtumui, stengiasi burti visus į didelę šeimą ir kurti savas tradicijas. Žolinės šventė tam ir buvusi skirta, bendrystę stiprino pačių gyventojų su socialinėmis darbuotojomis ruoštos vaišės, surinktos ir sudžiovintos žolynų puokštelės, kurios papuošė šventę ir liko kiekvieno senolio kambaryje.

Žolynų puokštelėse įpinti simboliniai linkėjimai gyventojams ir šventės svečiams: rugiai tam, kad namuose niekada netrūktų duonos, kviečiai – pyragų, linai – laimės, aguonos – sveikatos, gėlės – meilės, o avižos – pinigų.

Panašios naujienos

One Response

  1. lukas

    reikia sviesti jaunima apie zoliniu tikraja prasme, o dabar jie tik mano kad visa prasme parukyti zoles…

    Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.