Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, daugeliui žmonių yra pažįstama problema, kuri kažkada užklupo netikėtai.
Vis dėlto, kai ši problema tampa nuolatinė, ji gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą – kelti nepatogumų bendraujant ir mažinti pasitikėjimą savimi.
Vaistininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia, dėl kokių priežasčių atsiranda halitozė ir kokių veiksmų imtis, kad ji nebegrįžtų.
Halitozė – kodėl ji atsiranda?
Pasak vaistininkės E. Ramaškienės, neretai klaidingai manoma, jog halitozė atsiranda tik dėl nepakankamos burnos priežiūros, nors iš tikrųjų ją gali lemti ir kiti veiksniai.
„Daugelis žmonių reguliariai valo dantis, bet pamiršta liežuvį.
Iš tiesų būtent ant jo paviršiaus kaupiasi bakterijos, kurios gamina sieros junginius – o jie ir sukelia nemalonų burnos kvapą.
Taigi, jei liežuvis nevalomas, jis gali tapti puikia terpe bakterijoms daugintis“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Vaistininkė pabrėžia, kad halitozė gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
„Nemalonus burnos kvapas gali atsirasti dėl dantų ėduonies, dantenų ligų ar burnos sausumo.
Nors dažniausiai priežastys slypi pačioje burnoje, tam tikri virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip refliuksas ar gastritas, taip pat gali turėti įtakos.
Be to, nemalonų kvapą neretai sukelia kvėpavimo takų ligos – sinusitas, tonzilitas ar gerklės uždegimai“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot jos, prie halitozės gali prisidėti ir tam tikri produktai, kuriuos vartojame, pavyzdžiui, svogūnai ar česnakai, taip pat kava, alkoholis ar tam tikri vaistai.
Kam ši problema pasireiškia dažniau?
Nors nemalonus burnos kvapas gali atsirasti bet kuriam žmogui, kai kurie gali su juo susidurti dažniau.
„Rūkantieji dažniau kenčia nuo šios problemos, nes tabako dūmai sausina burnos gleivinę, veikia dantenas ir mažina seilių išsiskyrimą. Kai burnoje trūksta seilių, bakterijos dauginasi greičiau, o tai ir lemia kvapą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pasak vaistininkės, dažniau šią problemą patiria ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie vartoja daug vaistų ar serga lėtinėmis ligomis. Taip pat halitozės rizika gali padidėti laikantis griežtų dietų.
„Nemažai angliavandenių turinčios dietos skatina ketonų susidarymą organizme. Šios medžiagos pasišalina per kvėpavimą ir gali sukelti aitrų, specifinį kvapą.
Be to, sumažėjęs maisto kiekis dažnai lemia ir seilių trūkumą, o burnos sausumas yra viena pagrindinių halitozės priežasčių“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Kokių veiksmų imtis pastebėjus nemalonų kvapą?
Jei nemalonus burnos kvapas išlieka kelias dienas ir nepadeda įprasta burnos higiena, vaistininkė E. Ramaškienė pataria nedelsti.
„Tokiu atveju reikėtų apsilankyti pas odontologą arba burnos higienistą. Specialistas įvertins dantenų, liežuvio būklę, patikrins, ar nėra pasislėpusio ėduonies.
Prireikus gali būti rekomenduotos antibakterinės dantų pastos, specialūs skalavimo skysčiai ar liežuvio valikliai“, – įvardija E. Ramaškienė.
Jeigu odontologas burnos ertmėje problemų nenustatytų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Gali būti skiriami papildomi tyrimai, susiję su virškinimo, kvėpavimo ar hormonine sistema.
„Tokiais atvejais dažnai tenka gydyti infekcijas, koreguoti mitybą ar peržiūrėti vartojamus vaistus.
O jei kvapo priežastis – burnos sausumas, paprasti sprendimai, tokie kaip didesnis vandens kiekis ar specialūs burnos drėkikliai, gali ženkliai pagerinti situaciją“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
