Neįprastai ilgai – net kelias savaites – užsitęsusios pavasario šalnos pridarė nemažai žalos šalies ūkininkams. Ekspertų vertinimu, dalyje Lietuvos vietovių nušalo ištisi rapsų ir kitų pasėlių laukai. Vis dėlto, regionuose situacija – skirtinga ir nevienareikšmė, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Labiausiai nukentėjo Suvalkija
Vertinant duomenis iš didžiosios dalies Lietuvos ūkių pastebima, kad dėl gegužės mėnesiui nebūdingų orų labiausiai nukentėjo Suvalkijos ūkininkai. Tačiau ir šiame regione situacija – nevienareikšmė.
„Vieninteliame Šakių rajone buvo paskelbta sausra, kai Vilkaviškio ir kituose rajonuose lietaus, nors ir nedaug, bet buvo sulaukta – iki 17 mm per visą balandį, o gegužę – apie 40–50 mm. Be drėgmės trūkumo, pasėlius paveikė ir itin stiprios šalnos – nuo jų labiausiai nukentėjo rapsai: kai kuriuose ūkiuose pažeista apie pusę viso ploto“, – teigia regiono agronomas Egidijus Bačinskas.
Jis priduria, kad „juodą darbą“ atliko ir kenkėjai – stiebiniai ir juodieji kopūstiniai paslėptastraubliai. Pasak specialisto, šiais metais – kaip niekad daug rapsų buvo pažeista šių kenkėjų.
„Ten, kur buvo daug pažeistų pasėlių, juos labiau paveikė ir šalčiai – augalai neturėjo reikiamos apsaugos, nes jie buvo silpnesni. Labiau nukentėjo ir tie ūkininkai, kurie ūkininkauja durpinguose, lengvesnio tipo dirvožemiuose“, – sako E. Bačinskas.
Rapsai nukentėjo ir Rytų Lietuvoje
Nors rytinėje Lietuvos pusėje, aplink Ukmergę ir Širvintas. ūkininkai pavasario darbus pradeda vėliau, grėsmingų šalčio žabangų neišvengė ir jie. Žemės ūkio ekspertai tvirtina: labiausiai nukentėjo rapsai.
„Vienareikšmiškai nukentėjo rapsai – yra pašalusių centrinių žiedynų. Vis dėlto, šis augalas – išskirtinis: net jei ir pažeistas centrinis stiebas, viską kompensuoti gali šoniniai stiebai. Tačiau grėsmę kelia su šiluma ir krituliais atkeliavę patogenai bei kenkėjai, tad ūkininkams teks imtis papildomų apsauginių priemonių nuo septoriozės, dryžligės ir kitų ligų“, – sako regiono agronomas Arnoldas Reimeris.
Šiaurės ir Vakarų Lietuva nuo šalčių – beveik nenukentėjo
Tačiau kitoje Lietuvos pusėje – Žemaitijoje ir šiauriniuose regionuose – situacija ūkiuose yra kur kas palankesnė. Šių regionų ūkininkai susidūrė su šalnomis, bet jos nebuvo tokios paveikios kaip likusioje Lietuvoje.
Kaip pasakoja regiono agronomas Remigijus Laucius, Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ūkiuose nėra didelių iššalusių plotų. Tam įtakos turėjo ne tik didesnis kritulių kiekis, bet ir intensyvios ūkininkų pastangos apsaugoti savo pasėlius.
„Žinoma, ir čia turime pašalusių rapsų, kviečių, bet nedideliuose plotuose. Vis dėlto, gausesni lietūs, taip pat laiku, prieš šalnas priimti sprendimai – augalų tręšimas, jų pamaitinimas mikroelementais, biostimuliatoriais, kitų priemonių panaudojimas – leidžia tikėtis mažesnių nuostolių“, – sako R. Laucius.
Itin gausių kritulių sulaukė Šiaurės Lietuvos ūkininkai: vien Pasvalio rajone prieš daugiau nei savaitę per penkias dienas išlijo apie 75 mm lietaus – tai atitinka viso mėnesio kritulių normą. Kaip teigia šio regiono agronomas Viktoras Mikaliūnas, nors dėl lietaus pertekliaus ūkininkams vis dar sunku įvažiuoti į laukus, ši drėgmė galėjo apsaugoti nuo šalnų.
„Kai žemė – pilna drėgmės, ji kyla aukštyn, palaiko aukštesnę oro temperatūrą pažemėje, tad ir šalčiai taip nepakanda augalų. Todėl mūsų ūkininkų laukai atrodo tikrai gražiai. Tačiau jei užeis karščiai, pasėliai vėl susidurs su iššūkiais. Vis dėlto, pirmiau vertėtų susidoroti su šalnų poveikiu, ir tik tada laukti vasaros“, – tikina V. Mikaliūnas.
Šaltinis: „Linas Agro” pranešimas žiniasklaidai
