Andrius Navickas,

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas

Rugsėjo 10-oji – Tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Tą dieną degamos žvakutės, rengiamos įvai­rios akcijos atminti tuos, kurie apsisprendė, kad gyvenimo našta per sunki. Taip pat rengiamos teminės diskusijos, pabrėžiančios prevencijos svarbą ir raginančios nebijoti kreiptis pagalbos, nepasiduoti įsitikinimui, kad tamsa am­žina, o skausmas niekada nesibaigs.

Atminti, pabandyti tirpdyti nusižudžiusių žmonių artimųjų skausmą ir savigraužą labai svarbu. Tačiau bėda ta, kad mirusius pastebėti, išreikšti jiems pagarbą yra paprasčiau nei kenčiančius gyvus žmones, kurie dažnai trikdo, gyvena mums sunkiai suprantamame savo pasaulėlyje ar net yra labai nepatogūs.

Mėgstame trafaretines frazes: „susiimk“, „tu gali“, „kas čia tokio“, „nesuskysk“. Jos patogios ir nereikalauja padovanoti kitam daugiau laiko. Tylint ir klausant. Ne beriant patarimus ir dalinant receptus, bet pripažįstant ir gerbiant kito žmogaus skausmą ir problemas.

Labai dažnai pagalbą sutrikusiam, susipainiojusiam, palūžusiam, kenčiančiam suprantame kaip jo ar jos gražinimą į „normą“, netrikdantį, socialiai priimtiną elgesį, bet ne kaip tikrą susitikimą, apkabinant spygliuotą kenčiančio žmogaus būtį ir jaučiant skaudžius šių spyglių dūrius.

Mes labai įpratome vertinti kitus ir dalinti „diagnozes“. Veikiausiai dėl to dažnai per vėlai pastebime kito kančią, pro ausis praleidžiame nevilties signalus.

Todėl sau ir visiems kitiems šiandien linkiu ne skambių frazių apie pasiryžimą kovoti su savižudybių problema, ne tik užuojautos tiems, kurių jau nesugrąžinsi, bet ir kiek daugiau jautrumo ir atidumo visiems aplinkiniams, drąsos priimti kitą, koks jis ar ji yra, o ne bandyti įsprausti jį ar ją į mums patogias schemas.

Ir dar keli dalykai, kuriais tvirtai tikiu ir labai norėčiau, kad ir Jūs juos įsileistumėte į širdį.

I. Kiekvienas darome klaidų, bet nė vienas nesame klaida.

II. Jei šią akimirką aš nematau išeities, tai nereiškia, kad jos nėra. Kartais pakanka paprasčiausiai palaukti,

III. Gyvenimas turi būti tikras, o ne patogus. Patikėkite, paskui patys pripažinsite, kad daugiausia sustiprėjote ir išmokote būtent tada, kai buvo sunku ir nepatogu.

IV. Kiekvieno mūsų tikslas yra atrasti savo unikalų kelią, o ne atitikti aplinkinių lūkesčius.

V. Jei nori pakeisti kitą žmogų, gerai pagalvok, ar tau rūpi to žmogaus gerovė, ar paprasčiausiai nori, kad jis atitiktų tavo lūkesčius.

VI. Kreiptis pagalbos sugeba tik drąsūs žmonės. Bailūs ramina save, kad susidoros patys ar bando save įtikinti, kad niekam nerūpi.

VII. Nesupainiokime gyvenimo su svajone, į kurią įsikibote. Daug svajonių numiršta, kol atrandi tą geriausią, kuri slėpėsi už kitų. Absurdiška nustoti gyventi vien dėl to, kad kuri nors svajonė neišsipildė.

VIII. Jei nusprendei, kad gyvenimas tau neteisingas, patikėk, dar ne visas jo neteisybes patyrei. Argi ne smalsu sužinoti, kas dar bloga gali nutikti?

IX. Padėti – nereiškia gyventi už kitą. Priešingai, kartais didžiausia pagalba – leisti kitam pajusti laisvę klysti. Tik taip galime vienas kitam padėti tirpdyti puikybę – toksišką blizgutį, kuris verčia gyventi iliuzijų pasaulyje.

X. Aš negaliu nuspręsti už tave, negaliu suteikti garantijų, kad atradai geriausią sprendimą, negaliu pašalinti visų abejonių. Tačiau galiu su tavimi pabūti, kol pasijusi saugus ir suprastas, kol sprendimus galėsi priimti ne iš baimės ar nusivylimo.

Vilties linija
Tel. 116 123
I–VII 00.00–24.00
el. p. viltieslinija.lt

Nelik vienas
(emocinė pagalba vyrams)
Tel. 8 604 11 119
I–VII 18.00-21.00
el. p. nelikvienas.lt

Vaikų linija
Tel. 116 111
I–VII 11.00–23.00
el. p. vaikulinija.lt

Pagalbos moterims linija
Tel. 8 800 66 366
I–VII 00.00–24.00
el. p. pagalbosmoterimslinija.lt