Neeilinė šimtamečio varpo istorija – pagamintas cerkvei, nuo šiol jis skamba Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios varpas skaičiuoja jau beveik pusantro šimto metų, tačiau jo istorija – įdomi ir intriguojanti.

Varpas, gamintas ir ilgą laiką kabėjęs bei skambėjęs Kėdainių cerkvėje, po ilgų tylos metų vėl suskambo: jo dūžių iš evangelikų liuteronų bažnyčios varpinės jau galima pasiklausyti kiekvieną sekmadienį.

Skamba kiekvieną sekmadienį

Į Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios varpinę varpas buvo įkeltas praėjusių metų rudenį. Iki tol, beveik 25 metus varpas gulėjo po bažnyčios prienaviu, kampe, visiems matomoje vietoje.

Tačiau varpas į varpinę tąkart įkeltas be šerdies, tad skambėti jis negalėjo. Bet vos po kelių mėnesių nuo varpo įkėlimo į varpinę,  buvo pagaminta reikalinga detalė ir jau gruodžio 24-osios, Šv. Kūčių vakarą, jo dūžiai po ilgos tylos nuskambėjo per visą apylinkę.

Pasiklausyti šio varpo skambesio galima kiekvieną sekmadienį prieš Šv. Mišias, maždaug 13.55 val.

Planuose – automatinis valdymas

„Taip, varpas buvo be šerdies, ji buvo pagaminta liejykloje Lenkijoje. Tuo pasirūpino kampanologas inžinierius Saulius Stulpinas, kuris užsiėmė ne tik teorine dalimi (brėžiniai ir panašiai), bet ir kartu su savo įmonės darbuotoju atliko visus montavimo darbus“, – sakė kunigas Arvydas Malinauskas, Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos klebonas.

Pasak kunigo, kitame darbų etape numatytas elektromagnetinės pavaros įrengimas. Jai padedant, varpas skambėtų automatiškai, be žmogaus įsikišimo.

„Bet tam reikės padaryti dar nemažai darbų, pradedant elektros instaliacijos darbais bokšte, baigiant paties mechanizmo įrengimu. Sekančio etapo darbai numatyti, sąmata maždaug apskaičiuota, beveik 10 tūkst. eurų, vėl kreipsimės į savivaldybės administraciją paramos“, – sakė pašnekovas.

Tarybiniais laikais atkeliavo iš cerkvės

Šiuo metu evangelikų liuteronų bažnyčios varpinėje skambančio varpo istorija sutiko pasidalinti kampanologas inžinierius S. Stulpinas. Gausių istorinių faktų surinkęs specialistas atskleidė ir dar vieno Kėdainiuose skambančio varpo istoriją.

Pasak pašnekovo, Kėdainių liuteronų bažnyčioje dabar esantis bronzinis varpas yra nulietas 1895 m. Rusijoje (Gatčinoje). Liejikas – A. S. Lavrovas. Varpo svoris apie 300 kg. Varpo puošybos elementai gražūs ir dailiai išlieti.

„Varpų gyvenimas ilgas, tad ir senų varpų gyvenimo istorijos dažnai būna įdomios, kartais tiesiog neįtikėtinos. Šis varpas į liuteronų bažnyčią dar tarybiniais laikais atkeliavo iš Kėdainių cerkvės. Tačiau iki šiol taip ir prabuvo bažnyčioje, nepakeltas į bokštą ir neskambėdamas. Varpas nebeturėjo savo šerdies, reikėjo pagaminti naują. Šerdis gaminama atsižvelgiant į varpo svorį – varpo šerdies svoris yra tam tikra dalis nuo varpo svorio. Jei bus per sunki – suskaldys varpą, jei per lengva – neturėsime pilno skambesio“, – pasakojo S. Stulpinas.

Iš keturių varpų liko tik du

Pasak S. Stulpino, po 1893 m. Kėdainių cerkvėje įvykusio gaisro Aleksandras Kronštackis (dabar jis yra stačiatikių šventasis) fundavo Kėdainių cerkvei keturis varpus.

„Gyvenimas šiuos keturis varpus – brolius išblaškė: vienas iš jų, didžiausias – apie 900 kg svorio, tebėra Kėdainių cerkvėje, kitas – apie 300 kg svorio – dabar sumontuotas Kėdainių liuteronų bažnyčioje, o du varpai dingę, neturima duomenų, kur tie du varpai dabar yra, tik žinoma, kad apie 160 kg svėręs varpas buvo atkeliavęs į Kauno Karo muziejaus kariliono bokštą, kur buvo naudojamas (kartu su kitais varpais) automatiniu skambinimo mechanizmu atliekamoms melodijoms skambinti. Nežinome, kur šis varpas yra dabar, taip pat nežinome, kur yra mažiausiasis iš šių keturių Kėdainių cerkvės varpų“, – pasakojo kampanologas.

Kartu jis pasidžiaugė, kad šis, apie 300 kg sveriantis, iš Kėdainių cerkvės atkeliavęs varpas 2024 m. pradėjo naują gyvenimą skambėdamas ir kviesdamas žmones į šv. Mišias Kėdainių liuteronų bažnyčioje.

Varpas skamba Šv. Juozapo bažnyčioje

Intriguoja ir dar vieno varpo istorija: liuteronų bažnyčiai lietas varpas, 1929 m. Švedų lietuvių draugijos funduotas Kėdainių liuteronams, yra nukeliavęs  į Kėdainių Šv. Juozapo katalikų bažnyčią.

„Šis varpas 1929 m. lietas Stokholme, Švedijoje, Bergholco Klokgjuteri bendrovėje. Ant varpo liemens lotynų kalba išlieta: „Kėdainių unijos, sudarytos 1655 metais, atminimui“ ir „Lietuvos draugų Švedijoje dovana“.

Iš Lietuvos pusės Lietuvos pasidavimo Švedijai sutartį pasirašė LDK Didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila Kėdainiuose, 1655 m. spalio 20 d. Štai tokia liuteronų varpo, nukeliavusio į Kėdainių Šv. Juozapo katalikų bažnyčią, sąsaja su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu“, – pasakojo specialistas.

Šio varpo apačios skersmuo turėtų būti 87,5 cm, o svoris apie 450 kg.

Pasak S. Stulpino, kitas Kėdainių liuteronų bažnyčios varpas (nedidelio svorio) tarybiniais laikais buvo atsidūręs Karmėlavos kariniame aerodrome. Rusijos kariškiai išvykdami iš Lietuvos šį varpą išsivežė.