Kėdainiai jau netrukus pretenduoja tapti itin reikšmingų istorinių atradimų vieta. Liepos mėnesio viduryje čia planuoja darbus pradėti šalies mokslo elitas. Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda atvers Evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų kriptas bei sarkofagus.

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami amžinybėn iškeliavusių Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai.

Dirbs kvalifikuotų mokslininkų komanda

Evangelikų reformatų bažnyčioje jau liepos viduryje darbus pradės mokslininkų komanda. Jos tikslas – visapusiškai ištyrinėti čia palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito palaikus.

Mokslininkų komandoje dirbs vieni geriausių radviliados žinovų: Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Aivaras Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė, tyrinėjusi neseniai atrastus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, taip pat dirbusi surandant bei identifikuojant paskutinio kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaidojimo vietą sostinės Našlaičių kapinėse.

Iki šiol precedento neturėjusiems tyrimams vadovaus vienas žinomiausių šalies archeologų, Lietuvos paminklosaugoje bei viduramžių archeologijoje besispecializuojantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Albinas Kuncevičius. Vilniaus universiteto archeologijos katedrai vadovaujantis mokslininkas „Kėdainių mugei“ atskleidė, kokios šalies mokslo elito pajėgos tirs Kėdainiuose palaidotų didikų palaikus bei užsiminė apie atradimus, kurių galima tikėtis.

Vienas žinomiausių šalies archeologų, Lietuvos paminklosaugoje bei viduramžių archeologijoje besispecializuojantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Albinas Kuncevičius atskleidė, kokios šalies mokslo elito pajėgos tirs Kėdainiuose palaidotų didikų palaikus bei užsiminė apie atradimus, kurių galima tikėtis.

„Darbus Kėdainiuose ketiname pradėti liepos 12–15 dienomis. Pagrindinis ir strateginis tikslas – reformatų bažnyčioje esančių sarkofagų restauravimas. Tačiau, prieš juos restauruojant, norisi pagal dabartinį mokslo sugebėjimą ir lygį pasižiūrėti, kaip išlikę juose esantys palaikai. Jeigu bus įmanoma, bandysime juos dar tiksliau identifikuoti“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius, Archeologijos katedros vedėjas A. Kuncevičius.

Mokslininkų komandoje dirbs vieni geriausių radviliados žinovų: Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Aivaras Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė, tyrinėjusi neseniai atrastus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, taip pat dirbusi surandant bei identifikuojant paskutinio kovojusio partizano Antano Kraujelio–Siaubūno palaidojimo vietą sostinės Našlaičių kapinėse.

Atvers sarkofagus ir užmūrytą kriptą

„Planuojame atidaryti karstus pirmojoje kriptoje, kuriuos, ko gero, visi kėdainiečiai jau yra matę. Taip pat galvojame ir apie antrąją kriptą, kurioje turėtų būti apie 75 ar 80 palaikų. Kadangi Radvilos, jų palaikai jau buvo tyrinėti, norisi (į palaikus – red.) pasižiūrėti išsamiau“, – „Kėdainių mugei“ minėjo profesorius A. Kuncevičius.

Mokslininkas užsiminė nenorintis iš anksto kalbėti apie galimų reikšmingų atradimų tikimybę.

Kaip bebūtų, Radvilos – tai Lietuva. Ar tai būtų Dubingiai, ar Biržai, ar Kėdainiai. Ši giminė – nepaprastai svarbi, ypač Biržų-Dubingių atšaka ir Jonušas Radvila, ir visi kiti.

„Pirminis mūsų tikslas – atvažiuoti ir pradarius sarkofagus pasižiūrėti, kokia palaikų būklė. Tikiuosi, kad viskas gerai, tačiau maža kas…“ – planais dalinosi tyrimų grupės vadovas, profesorius A. Kuncevičius.

Kėdainiuose liepą prasidėsiantys moksliniai tyrinėjimai apimtų dvi Evangelikų reformatų bažnyčios kriptas. Vienoje jų yra šeši sarkofagai (trys iš jų – su palaikais), kitoje, sovietmečiu užmūrytoje, kriptoje – apie dvidešimt naujų karstų su maždaug 75 asmenų palaikais ar jų dalimis. Karstuose yra daugiau nei 20 mumijų ar jų dalių.

Bandys atkurti didikų portretus

VU archeologijos katedros vedėjas A. Kuncevičius neslėpė – palaikus ketinama persivežti į Vilnių, kur universiteto laboratorijose bus atliekami detalūs jų tyrimai.

„Pagal kaukolės formą bandysime atlikti veido rekonstrukciją, DNR tyrimus ir taip toliau. Kitaip sakant, visa tai, ką dabar jau įprasta atlikti tokiais atvejais“, – sakė profesorius A. Kuncevičius.

Anot mokslininko, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje esantys didikų Radvilų palaikai – ypač svarbus tyrinėjimų objektas.

„Tai valstybės saugomi palaidojimai bei sarkofagai. Todėl savo darbą pasistengsime atlikti kiek įmanoma geriau. Mano galva, yra suburta pakankamai solidi (mokslininkų – red.) kompanija, kuri pajėgi tokius darbus padaryti. O kokie bus šių tyrimų rezultatai, nesinori iš anksto apie juos spėlioti“, – sakė profesorius.

Atidarius sarkofagus atliks mikrobiologinius tyrimus

Tyrimų grupės vadovas atskleidė, jog pirmiausia, vos tik bus atidaryti didikų palaikus saugantys sarkofagai, bus tiriama mikrobiologinė aplinka.
Profesorius A. Kuncevičius nuramino, kad duomenų, jog reformatų bažnyčios kriptose palaidoti didikai bei miestelėnai galėjo sirgti ir šiuo metu pavojingomis užkrečiamomis ligomis, tikrai nėra. Todėl atmestina tikimybė, kad pradarius karstus galėtų į laisvę ištrūkti pavojingas bakterinis užkratas.

Kur kas pavojingesnė situacija, kuri gali būti aptikta atvėrus amžinojo poilsio vietas, kadaise iš atmosferos ar nuo žmonių rankų, anksčiau tyrinėjant palaikus, persidavęs mikrobiologinis užkratas. Su šiais precedentais mokslininkui jau yra tekę susidurti tyrinėjant žinomų šalies asmenų palaikus.

„Remiantis bendromis žiniomis, Lietuvą siaubusios ligos (ilgai – red.) neišsilaiko. Todėl čia pavojaus nėra. O mikrobiologiniai tyrimai bus atliekami siekiant nustatyti, kokie procesai ten vyksta. Pasitaiko, jog į kaulus būna „įsimetęs“ pelėsis, tad būtina nustatyti, kokie procesai ten vyksta“, – sakė profesorius A. Kuncevičius.

Istorinių atradimų preliudija

„Kaip bebūtų, Radvilos – tai Lietuva. Ar tai būtų Dubingiai, ar Biržai, ar Kėdainiai. Ši giminė – nepaprastai svarbi, ypač Biržų-Dubingių atšaka ir Jonušas Radvila, ir visi kiti.

Šie žmonės yra tiek padarę didingų, gražių darbų Lietuvai, tad yra gera proga pasirūpinti palaikais. Juk laikas nuo laiko ir sarkofagams reikalinga rimtesnė diagnozė pasižiūrint, ar viskas gerai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto archeologijos katedros vedėjas, profesorius A. Kuncevičius.
Mokslininko teigimu, netrukus prasidėsiantys tyrimai – puiki proga panaudoti šio laikmečio technologijas bei atradimus.

„Laikas bėga ir ypač antropologai pažengę žymiai daugiau. Jeigu anksčiau veido rekonstrukcija pagal kaukolę buvo daroma, liaudiškai tariant, vos ne lipdant iš plastilino, dabar jau yra kompiuterinis atkūrimas ir panašūs dalykai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.

A. Kuncevičiaus teigimu, šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leidžia palaikus tyrinėjant archeologams bei antropologams pasiekti visai kito masto atradimų.

„Jeigu yra (išlikę – red.) dantys, iš jų galima „ištraukti“ neįtikėtinai tikslių dalykų. Tai padaryti pajėgūs ne tik Lietuvos mokslininkai, kai kuriuos tyrimus tikslumo dėlei mes dubliuojame su užsienio kolegomis“, – sakė A. Kuncevičius.

Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose iki šiol nustatyti Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, nors detalesni tyrimai dar nedaryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Tyrimus atliks ir Baltarusijoje

Norint dar tiksliau identifikuoti Kėdainiuose palaidotų Lietuvos didikų Radvilų tapatybes, planuojama tirti ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančius palaikus.

Lyginamosios analizės būdu, pasitelkiant DNR tyrimų rezultatus, bus galima nustatyti numanomą velionių giminystės ryšį. O žinant, kas konkrečiuose sarkofaguose palaidotas, bus galima tiksliau įvardinti iki šiol dar neidentifikuotus palaikus.

Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, šiuo metu yra 72 sarkofagai, tačiau iš jų – tik 11 tyrinėtų. Mokslininkai siekia tyrimus atlikti kuo skubiau, nes sarkofagai ir karstai sparčiai nyksta.

Pasak profesoriaus A.Kuncevičiaus, organizaciniai procesai su Baltarusijos puse šiuo metu kiek stringa, įtakos tam neabejotinai turi ir geopolitinė situacija.

„Todėl aš manau, jeigu mes savo namų darbus čia (Kėdainiuose – red.) atliksime gerai, o pageidautina – labai gerai, tai taps dar vienu, papildomu, pretekstu (tyrinėti – red.) ir tenai“, – vylėsi profesorius.

Šio mokslinio projekto vertė – per 700 tūkst. eurų. Jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.