„Sakiau mažiau sėdėti telefone“ – tokią frazę neretai išgirsta vaikas, kai prieš naujus mokslo metus paaiškėja, kad jam prireiks pirmųjų akinių. Telefonas tampa patogiausiu kaltininku, tačiau vaikų regėjimo specialistai sako: problema gerokai sudėtingesnė.
Vien telefono pakeitimas knyga nebūtinai reiškia poilsį akims – ir vienu, ir kitu atveju žvilgsnis ilgą laiką fokusuojamas iš arti.
Optometrininkės Algitos Vaičiulienės teigimu, kalbant apie vaikų trumparegystę svarbu žiūrėti ne tik į ekranų laiką, bet ir į visą vaiko dieną: kiek valandų jo akys dirba žiūrėdamos iš arti ir kiek galimybių gauna persiorientuoti į tolį.
„Telefonus ir planšetes kaltinti lengviausia. Tačiau pirmiausia verta pasižiūrėti į visą vaiko rutiną.
Jei padėjęs telefoną jis sėda prie knygos, po to piešia, ruošia pamokas ar ant grindų dėlioja LEGO, žvilgsni ir toliau lieka sutelktas į arti esančius objektus.
Vien telefono pakeitimas kita panašaus pobūdžio veikla akių neatpalaiduoja“, – sako A. Vaičiulienė.
Ekranai turi įtakos, bet jie – ne vienintelė problema
Moksliniai tyrimai ekranų visiškai „neišteisina“.
2026 m. liepą moksliniame žurnale „Vision“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje mokslininkai išanalizavo 14 per pastarąjį dešimtmetį Europoje atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo jaunesni nei 18 metų vaikai ir paaugliai. Apžvelgtuose tyrimuose buvo vertinama, kaip trumparegystė siejasi su ekranų naudojimu, darbu iš arti ir kitais kasdieniais įpročiais.
Tyrėjai nustatė ryšį tarp su ekranais susijusio elgesio, ilgo darbo iš arti, trumpesnio laiko lauke ir trumparegystės rodiklių, tačiau pabrėžė, kad dabartiniai duomenys neleidžia teigti, jog būtent ekranai savaime sukelia trumparegystę.
Pasak A. Vaičiulienės, vaikystėje ir paauglystėje akys dar auga, todėl šis laikotarpis ypač svarbus formuojantis trumparegystei.
„Vaiko akies obuolys auga, keičiasi jo ašies ilgis, o intensyvus ir perteklinis žiūrėjimas iš arti gali būti vienas iš trumparegystės riziką didinančių veiksnių. Jei vaikas ir taip turi polinkį į trumparegystę, ilgas laikas prie išmaniųjų prietaisų gali prisidėti prie spartesnio jos progresavimo“, – aiškina optometrininkė.
Ji pabrėžia, kad naudojantis telefonu ar planšete žvilgsnis ilgą laiką lieka sutelktas į arti esantį ekraną: „Ekranai labai įtraukia – ir ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius – todėl nevalingai prie jų praleidžiame daugiau laiko. Vakare paėmę knygą dažnai atsipalaiduojame, o su šviečiančiu ekranu rankose atsitraukti gali būti gerokai sunkiau.“
Liepti vietoj telefono skaityti knygą – ne visada išeitis
Tai viena iš tų vietų, kur tėvų intuicija gali suklaidinti. Išgirdus apie ekranų poveikį regėjimui, natūralus sprendimas atrodo telefoną pakeisti knyga. Tačiau akims svarbu ne tik tai, į ką vaikas žiūri, bet ir kokiu atstumu bei kiek ilgai.
„Jei vaikas valandą buvo telefone, tada dvi valandas ruošia pamokas, o vėliau dar skaito, jo akys didžiąją vakaro dalį vis tiek dirba iš arti. Svarbu išlaikyti balansą: po veiklos, kuriai reikia koncentruotis į artimą objektą, turėtų atsirasti veikla, leidžianti žiūrėti į tolį“, – teigia A. Vaičiulienė.
Paprasčiausias būdas tą padaryti – išeiti į lauką, judėti, sportuoti, žaisti ar tiesiog pasivaikščioti, tik, kaip juokauja specialistė, „pasivaikščiojimas su telefonu prieš nosį šiuo atveju nesiskaito“.
Pasaulio sveikatos organizacija vaikams rekomenduoja bent 90 minučių per dieną praleisti lauke dienos šviesoje, o Tarptautinis trumparegystės institutas – siekti maždaug dviejų valandų per dieną. Tyrimai rodo, kad daugiau laiko lauke siejama su mažesne trumparegystės išsivystymo rizika.
A. Vaičiulienė taip pat rekomenduoja mažus ekranus laikyti maždaug sulenktos rankos atstumu, o esant galimybei rinktis didesnį ekraną ir žiūrėti į jį iš toliau.
Dar viena ekranų pasekmė – vaikas paprasčiausiai rečiau mirksi
Ilgas žiūrėjimas į ekraną turi ir greičiau juntamą poveikį. Susikoncentravus į ekraną sulėtėja mirksėjimo dažnis, todėl gali sutrikti ašarų plėvelės funkcija, atsirasti akių sausumas ir nevalingas noras jas trinti.
„Tai aktualu ne tik vaikams – lygiai tą patį darome ir mes, suaugusieji. Įsitraukiame į ekraną ir nepastebime, kiek ilgai į jį žiūrime. Todėl po ilgesnio darbo iš arti svarbu leisti akims persiorientuoti į tolimesnius objektus“, – pabrėžia optometrininkė.
Kodėl apie akinius taip dažnai išgirstama prieš rugsėjį?
Gali atrodyti, kad vaikų regėjimas pablogėjo būtent per vasarą, tačiau, pasak A. Vaičiulienės, dažniau regėjimo pokyčiai prasideda anksčiau ir tiesiog lieka nepastebėti.
Prieš naujus mokslo metus vaikai dažniau lankosi profilaktinėse sveikatos patikrose, todėl būtent tuo metu pirmą kartą nustatoma ir refrakcijos yda. Optikos centruose šiuo laikotarpiu taip pat pastebimas didesnis vaikų rėmelių poreikis, o daliai jų tai tampa pirmaisiais akiniais gyvenime.
„Naujas įvaizdis, o kartu ir regos problema dažnai nustebina ne tik vaiką, bet ir suaugusiuosius“, – pasakoja A. Vaičiulienė.
Anot jos, prieš mokslo metus taip pat tampa sudėtingiau patekti pas vaikų oftalmologus – ilgai laukti vizito tenka tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Kada verta sunerimti
Prastesnis vaiko matymas nebūtinai prasideda nuo skundo „nematau“. A. Vaičiulienė išskiria kelis signalus, kuriuos šeima kartais palaiko įpročiu, nuovargiu ar net nenoru mokytis:
- vaikas dažnai trina akis;
- vis prieina arčiau televizoriaus ar kito ekrano;
- dažniau užkliūva už aplink esančių daiktų;
- nenori skaityti;
- skaito neįprastai lėtai;
- pradeda vengti piešimo ar kitų anksčiau mėgtų veiklų iš arti.
Vienas iš šių požymių savaime dar nebūtinai reiškia regos sutrikimą, tačiau jų pasikartojimas yra priežastis atkreipti dėmesį ir, esant abejonėms, pasitikrinti regėjimą.
Nustačius trumparegystę svarbu nedelsti
Jeigu vaikui nustatoma trumparegystė, svarbu ne tik parinkti tinkamus akinius, bet ir stebėti, kaip greitai ji progresuoja. Pasak A. Vaičiulienės, trumparegystės progresavimas dažniausiai susijęs su akies ašies ilgėjimu, todėl didžiausią dėmesį regėjimo kontrolei reikėtų skirti vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje.
„Jei vaikas turi regos ydą, viskas, ką padarysime iki jo paauglystės – įprastai maždaug 14–16 metų – bus didžiausias indėlis siekiant, kad problema neišsivystytų į didesnę. Šiandien trumparegystę galima valdyti gydytojui prižiūrint ir taikant specialias korekcijos ar medicinines priemones“, – sako optometrininkė.
Viena iš tokių priemonių – specializuoti akinių lęšiai, skirti ne tik koreguoti matymą, bet ir lėtinti trumparegystės progresavimą bei akies ašies ilgėjimą.
A. Vaičiulienė taip pat atkreipia tėvų dėmesį, kad visiems vaikams iki 7 metų, neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama 70 proc. bazinės akinių lęšių kainos. Kompensuojamuosius lęšius skiria gydytojas oftalmologas, išrašydamas elektroninį receptą.
Vietoj kaltinimų – rutina visai šeimai
Optometrininkė dalijasi, kad viena prasčiausių reakcijų sužinojus, kad vaikui reikia akinių, yra pradėti ieškoti kaltų.
„Liūdna girdėti vaikui sakant: juk sakiau tiek ilgai nesėdėti telefone ar prie kompiuterio. Vaiko įpročius nuo mažų dienų daugiausia formuojame mes, suaugusieji. Todėl ir sveiką regėjimo rutiną turėtume kurti ne tada, kai jau atsirado problema, o gerokai anksčiau“, – sako A. Vaičiulienė.
Jos teigimu, esmė nėra uždrausti visus ekranus ar kiekvieną laisvą minutę pakeisti knyga. Kur kas svarbiau, kad vaiko dienoje keistųsi veiklos: artimą žiūrėjimą keistų judėjimas, laikas lauke ir žvilgsnis į tolį.
PŽ
