Per patį vidurvasarį Kėdainių senamiestyje duris atvėrė dar viena jauki oazė, desertinė Mon Petit, kur kėdainiečiai ar miesto svečiai gali išgerti kavos puodelį, degustuoti desertus ir mėgautis knygos draugija, mat desertinė įsikūrusi Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos patalpose, šalia Nevėžio. Su jaunute kavinės įkūrėja Indre Samukėniene prie šaltos kavos frappe puodelių sėdome pasikalbėti apie netikėtą iššūkį – nuosavos desertinės atidarymą, jos pačios kepamus desertus ir ateities planus.

Sprendimas gimė per gimtadienį

Kavinės savininkė, beveik trejų metukų Danieliaus mama Indrė, pasakojo, kad šiemet visai netyčia per savo gimtadienį kovo pradžioje sužinojo, kad yra paskelbtas viešasis konkursas šių patalpų nuomai. Tuomet buvusi paskutinė, lemtinga diena, kuomet buvo galima apžiūrėti patalpas.

Jau daugiau nei dvejus metus jauna moteris tortus, saldžius desertus kepdavo namuose ir ypač dažnai pamąstydavo, kad norėtų kurti kolektyvą ir pradėti kavinės verslą. Tiesa, sąlyga buvo išlaukti, kol suras tinkamas tam patalpas. „Lauksiu, kol atsiras tokios patalpos, į kurias įėjus nesudvejosiu – čia bus mano desertinė“, – prisipažino Indrė.

Išsipildė Indrės svajonė – ji tapo desertinės savininke. Kairėje – jos vyras Donatas su mažuoju Danieliumi.

Apžiūrėjusi patalpas mergina ilgai nemąstė ir nutarė dalyvauti patalpų nuomos konkurse, tikėdamasi, kad dėl jų teks gerokai pakovoti, nes girdėjo įvairių kalbų apie pretenduosiančius verslus. Tačiau nusišypsojo sėkmė ir konkurso dieną Indrė pasirodė vienintelė.

Desertai atsirado gimus sūnui

Jauna mama prisipažino, kad gaminti saldėsius ją paskatino sūnaus gimimas. „Iki Danieliaus gimimo visai nemėgau saldumynų – nei valgyti, nei gaminti. Bet, matyt, nėštumo metu siaučiantys hormonai viską apvertė aukštyn kojom, atsirado jų poreikis, tad kai nebūdavo nieko saldaus namuose, tekdavo pasigaminti pačiai. Sūnus kūdikystėje dienos metu labai daug miegodavo, tad laiko tortų kepimui turėjau sočiai.

Desertinės pavadinimas skirtas mažajam Danieliui.

Kai sūnui suėjo trys mėnesiai, pradėjo stigti veiklos – kiek galima tvarkytis namus ir gaminti šeimai valgyti. Buvau gana aktyvi, todėl ėmiausi kepinių pardavimo. Nors gyvenu Šėtoje, bet mano klientūrą sudarė beveik vieni kėdainiečiai. Man būdavo nesmagu, kad žmonėms tekdavo atvažiuoti į Šėtą. Be to, norinčiųjų užsisakyti saldumynų vis augo, man vienai jau buvo per sunku tiek visko prigaminti, vis pagalvodavau, kad galbūt reikėtų ieškotis padėjėjos“, – apie kepinių atsiradimą savo gyvenime atviravo dabar jau kavinės savininkė Indrė Samukėnienė.

Agronomė tapo kulinare

Pasidomėjus, kokius ir kur Indrė baigusi kulinarijos mokslus, išgirdau, kad jauna moteris prieš trejus metus Aleksandro Stulginskio universitete baigė agronomijos bakalauro studijas. Ji neslepia, kad visada turėjusi idėjų, ką daryti, kuo užsiimti, bet visos mintys siejosi su agronomija. Net nebuvo pagalvojusi, kad ji galinti nueiti į tokią sritį kaip konditerija.

Naminis pyragas“ virto „Mon Petit“

„Nors mano kepiniai ir jų produktai nepakito, tik gamyba išsikėlė iš namų, reikėjo pasikeisti veiklos, kuri anksčiau vadinosi „Naminis pyragas“, pavadinimą. Kadangi mano kulinarinė veikla prasidėjo nuo mano sūnaus gimimo, pradėjau galvoti, kad desertinės pavadinimą norėčiau susieti su savo sūnum. Man labai patinka prancūzų kalba, be to, kaip žinoma, patys žymiausi pasaulio desertai yra prancūziški, taip man šovė į galvą pavadinimas „Mon Petit“, išvertus iš prancūzų kalbos tai reikštų – mano mažasis. Taip gimė desertinės pavadinimas, skirtas mano mažajam Danieliui, o „Naminis pyragas“ virto „Mon Petit“, – desertinės pavadinimo atsiradimą paaiškino jos įkūrėja.

Dažniau gamina pagal save

Ar galima bet kam, turint tik deserto receptą, pagaminti jį tobulai?

Indrė pasakojo, kad gaminti saldumynų niekur nesimokė, jai patinkantį receptą rasdavo kulinarinėse knygose, internete, tačiau aklai viską kopijuoti ir gaminti būtent taip ir ne kitaip ji nenori.

„Jei man nepatiko tame recepte nurodytas kremas ar biskvitas, aš jį gaminu pagal kitą receptą ar pati patobulinu. Aišku, klasikinių kepinių receptūros stengiuosi laikytis, nes mano klientai tikisi būtent tokio skonio deserto, koks jis turi būti originalus. Apskritai gaminti mokiausi turbūt kaip ir daugelis mano bendraamžių iš kėdainietės Beatos Nicholson, taip pat labai seku pasaulyje gerai žinomus Nigellą Lawson‘ą bei Jamie‘į Oliver, – savo kulinarinės virtuvės paslaptį atskleidė ji.

Nuo tortų iki desertų taurėje

Vos per savaitę darbo desertinės darbuotoja Karolina gali išvardinti, kokie desertai tapo favoritais. Tai drėgnas aguoninis pyragas, šokoladinis braunis, pistacijų ir lazdyno riešutų pyragėlis, stiklinėje taurėje patiekiama „Pavlova“, „Panakota“, „Creme briule“, vaikams ypač patinka „Mcaroon‘ai“.

Indrė pridūrė, kad kiekvieną dieną ji stengiasi patiekti kuo įvairesnių desertų ir palaikyti vitriną pilnutėlę.

Populiariausia šalta kava

Iš kavų, ypač per vasaros karščius, populiariausia šalta frappe kava, ji kaip šaltas desertas ar ledai, kuri pagaminta iš grietinėlės, pieno – tai tikrai ne vanduo su užpilta kava. O iš karštų kavų meniu vienos populiariausios išskirti negalima – lankytojai mėgsta tiek juodą, tiek baltą kavą. Vaikams patinka pieno kokteiliai, natūralių vaisių ir sulčių glotnučiai. Taip pat prekiaujama kombuča, nootropiniais gėrimais, sultimis. Prekiaujama ir nealkoholiniu vynu, alumi bei sidru.

„Reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje priimsime užsakymus ir tortams. Šiuo metu jau turiu tortų užsakymų visai vasarai – vestuvėms, kitoms šventėms. Kad galėčiau plėsti savo veiklą, skubiai ieškau konditerės“, – planais dalinosi kavinės savininkė.

Autentiškumą išsaugojo ir jaukumą kūrė kėdainietės

Indrė teigė, kad šios patalpos, kur šiuo metu įsikūrusi desertinė, jau pačios buvo labai gražios, o interjero dizainierė Faustė (Faustės interjeras) padėjo jas padaryti dar įspūdingesnes. „Prieš tai šios patalpos buvo labiau klasikinio stiliaus, o mes sukūrėme labiau šiuolaikinį, industrinį stilių – dominuoja pilki, betono spalvos akcentai. Gėlių kompozicijomis interjerui jaukumą sukūrė Violeta Galinienė iš „Gėlių oazės“.

Kuriant desertinės interjerą, buvo išsaugotas patalpų autentiškumas.

„Labai norėčiau, kad į desertinę užsuktų kėdainiečiai per pietus ar po darbo, po vieną ar su draugais, kolegomis, pasimėgautų kavos puodeliu, dar neragautu ar jau pamėgtu desertu, ateitų ir mamos su mažyliais, o jiems žaisti kavinėje įrengta speciali vieta. Tęsiant bibliotekos tematiką, čia rasite ir knygų, kurias šalia kavos puodelio galima pavartyti ar paskaityti. Kokių dar naujienų pasiūlysime lankytojams, priklausys nuo mūsų galimybių ir kokie bus kėdainiečių poreikiai“, – užsiminė Indrė, jau turinti ir ateities planų.

Dirba ir sekmadieniais

Desertinės darbo laikas pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 20 val., o penktadienį ir šeštadienį – nuo 10 iki 21val. Desertinė dirba ir sekmadieniais nuo 10 iki 20 val..

Iki pietų, kol dar nėra pakilusi saulė, su puodeliu kavos galima prisėsti prie staliukų lauke Didžiosios Rinkos aikštės pusėje, o po pietų, kai čia ima kaitinti saulė, galima pereiti į vidinį bibliotekos kiemelį ir tuomet kava bei desertais mėgautis žiūrint į Nevėžį.

Desertinės darbuotoja Karolina gali išvardinti, kokie desertai yra favoritai.

Pasidžiaugė atgijusia erdve

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė pasidžiaugė, kad jau seniai bibliotekos patalpose buvusi tuščia erdvė vėl atgijo.

„Mes labai norėjome, kad bibliotekos darbo metu ir pasibaigus darbo laikui čia virtų gyvenimas. Taip norisi išnaudoti mūsų senamiesčio grožį ir jaukumą. Kad užsuktų čia tiek jaunimas, tiek pagyvenę. Ar gali būti kas romantiškiau, kaip sėdėti su kavos puodeliu rankose, o gal ir su knyga, su atsiveriančiu vaizdu į Nevėžį“, – teigė ji.

Bibliotekos direktorės pasakojimu, idėja šias patalpas, kuriose kažkada irgi buvusi kavinė, paskui viešojo interneto centras, išnuomoti kavinei gimė praėjusių metų spalį, bet dėl paskelbto karantino konkursą nuomai galima buvo paskelbti tik šių metų kovą. Atsiradus laimėtojai, patalpos buvo išnuomotos, bet kol jas įrengė, pritaikė pagal savo poreikius, kavinės atidarymas įvyko per patį vidurvasarį. Kadangi kavinė veikia bibliotekos patalpose, kaipgi joje be knygų. Todėl biblioteka suteikė galimybę kavinės lankytojams naudotis skaitytojų dovanotomis knygomis.

Taip pat kavinės lankytojai gali užeiti į biblioteką, įsigyti skaitytojo bilietą ir, būnant kavinėje, naudotis bevieliu interneto ryšiu nemokamai.

(A. Raicevičienės ir Indrės Samukėnienės nuotraukos)