Nemažai daliai šalies gyventojų susirgus nerimą kelia ne pati ligos diagnozė, bet ilgas vizito pas gydytoją specialistą laukimo laikas. Remiantis naujausiu tyrimu, to labiausiai baiminasi daugiau nei trečdalis šalies gyventojų (36 proc.).
Ir nerimauti yra dėl ko − pusė respondentų (48 proc.) gydytojo specialisto konsultacijos laukia du mėnesius ir ilgiau, rodo „Lietuvos draudimo“ tyrimo rezultatai.
Pagal nustatytas sveikatos priežiūros taisykles, Lietuvoje pas gydytoją specialistą pacientas turėtų patekti per 30 dienų. Šiuo metu galintis tai padaryti nurodo tik kas antras pacientas (49 proc.), kuriam reikalinga kardiologo, oftalmologo, endokrinologo ar kito gydytojo specialisto apžiūra ir konsultacija, atskleidžia tyrimo duomenys.
„Takoskyra tarp laukimo laiko pirminiame ir specializuotame sveikatos priežiūros lygmenyje – itin ryški. Pas šeimos gydytoją 45 proc. gyventojų nurodo patenkantys per 5 darbo dienas. Tuo metu reikiamo vizito pas gydytoją specialistą panašiai daliai gyventojų tenka laukti mažiausiai du mėnesius. Iš jų kas penkto paciento laukimo laikas viršija ir 3 mėnesių laikotarpį“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Nesulaukę eilės į medikus nebesikreipia
Remiantis tyrimo duomenimis, terminu, per kurį gali patekti pas gydytojus, nepatenkinti yra 2 iš 3 gyventojų (66 proc.). Vis dėlto ilgas laukimas kelia ne tik nusivylimą: kai gydytojo konsultacija tampa sunkiai pasiekiama, dalis pacientų nusprendžia jos visai atsisakyti.
A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad bene ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų nurodo per pastaruosius metus atsisakę vizito, nes laukti teko per ilgai. Dar 16 proc. apklaustųjų vizito atsisakė, nes nepavyko patekti pas norimą specialistą.
„Vizito pas gydytoją dažniau atsisako darbingo amžiaus gyventojai, derinantys darbą, laisvalaikio užsiėmimus, šeimos poreikius ir kitus įsipareigojimus: net 60 proc. su tuo susidūrusių žmonių patenka į 26-45 metų amžiaus grupę. Galima daryti prielaidą, kad šie gyventojai savo sveikatos klausimams nesuteikia reikiamo prioriteto, renkasi nukelti reikalingus tyrimus ir apžiūras. Visgi suprastėjusi sveikatos būklė, pirminiai lėtinių ligų simptomai niekur nedingsta, ir sveikatos problemos laikui bėgant tik didėja“, – komentuoja A. Zinevičius.
Ilgo laukimo pasekmės – prastėjanti sveikatos būklė
Tyrimas rodo, kad per ilgas laukimo laikas sukelia ne tik emocinių, bet ir konkrečių sveikatos pasekmių. 44 proc. apklaustųjų yra susidūrę su situacija, kai dėl ilgo vizito pas gydytoją laukimo pablogėjo jų pačių arba jų šeimos narių sveikata.
Pasak A. Zinevičiaus, tokioje situacijoje svarbu nepalikti sveikatos problemos savieigai. Jei pasiūlytas vizito laikas labai tolimas, galima pasidomėti kitų gydymo įstaigų paslaugomis, aptarti būklę su šeimos gydytoju arba įvertinti konsultacijos privačioje gydymo įstaigoje galimybę.
„Valstybinė medicinos sistema išlieka pagrindine sveikatos priežiūros ašimi, tačiau pacientui verta žinoti ir apie papildomas galimybes. Vienas iš pasirinkimų yra privatus sveikatos draudimas, kuris suteikia galimybę naudotis mokamomis paslaugomis tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, o taip pat pasirinkti konkretų specialistą, gauti nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją ir susigrąžinti dalį už paslaugas sumokėtų pinigų“, – sako A. Zinevičius.
Eksperto teigimu, didesnis paslaugų ir specialistų pasirinkimas gali padėti susirgusiam žmogui nelikti vienam su sveikatos problema. Be to, kiekvienas pacientas, kuris savo sveikatos klausimą išsprendžia kitu keliu, atlaisvina potencialią laukimo vietą eilėje kitiems pacientams. Todėl papildomos galimybės naudingos ne tik konkrečiam žmogui, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų liepos mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
PŽ
