Naują knygą „Toptelėjimai“ pristatęs Vitolis Laumakys: „Myliu Kėdainius, ir ką padarysi“

„Jūsų atėjimas pasiklausyti tokio vieno daug patyrusio tipo, tapusio kėdainiečiu visais savo kaulais ir mėsa, mane labai džiugina“, – su būdingu šmaikštumu į kėdainiečius kreipėsi Kėdainių krašto garbės pilietis Vitolis Laumakys, spalio 22 d. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje pristatęs naują knygą „Toptelėjimai“.

Nenuilstantis kūrėjas Vitolis Laumakys tądien pasitiko ne tik spaustuvės dažais kvepiančią prozos ir poezijos, o paties žodžiais tariant – parapublicistikos knygą, bet ir 93-iąjį savo gimtadienį. „Myliu Kėdainius, ir ką padarysi“, – šypsojosi Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas ir krašto garbės pilietis, kino studijos „Mėgėjas“ įkūrėjas, literatas, ilgametis gydytojas.

„Visas mano gyvenimas susijęs su kūryba. Gal nuo mamos ir tėčio, kuris rašė eilėraščius, paveldėtas norėjimas kažko abstraktaus, į gyvenimą žiūrėti ne tik pirkliškomis akimis: pavalgiau, atsigėriau, ką dar nupirkti? Tai tikriausiai genuose, – apie Kauno Žaliakalnyje praleistus vaikystės metus, pirmąjį savo romaną „Šopeno širdis“, kurį parašė būdamas trylikos, pasakojo V. Laumakys. – Paskui kūrybos nebuvo. Tiesa, rašiau į pogrindinį laikraštį… Paskui – aštuoneri metai Vorkutoje. Bet apie tai papasakosiu kitoje knygoje.“

„Visas mano gyvenimas susijęs su kūryba. Gal nuo mamos ir tėčio, kuris rašė eilėraščius, paveldėtas norėjimas kažko abstraktaus, į gyvenimą žiūrėti ne tik pirkliškomis akimis: pavalgiau, atsigėriau, ką dar nupirkti?“ (V. Laumakys)

Nepastebimai greitai prabėgo dvi valandos, gal kad pripildytos stipraus emocinio ir intelektualinio krūvio. Jis tekėjo skaitomais tekstais, veržėsi iš puslapių metaforomis, kirto reiklumu ir tiesmukiškumu, dilgsėjo skausmu, sruveno juoku.

„Kokia įvairiareikšmė būtis – tai tironas, tai šventasis, tai absoliutus pasitikėjimas, tai jokio, liaudis-masės, o joms kas – kaip reiks, taip kartos, liaupsins arba kars…“ – vienas „toptelėjimas“ iš daugiau kaip pusės tūkstančio knygoje esančių trumpų prozos tekstų (esė, tezių, aforizmų) ir pluošto eilėraščių.

Knygoje vyrauja aktualios laikmečio (laikotarpio po Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų) įžvalgos politikos, visuomeninio gyvenimo, teisėsaugos, kultūros ir meno temomis. Autorius kritikuoja dorovės, moralės nuosmukį, išsako susirūpinimą dėl Lietuvos, tautos, kultūros ateities, leidžiasi į Kėdainių tapatybės paieškas. Knygą galima skaityti tarsi Lietuvos ir Kėdainių istorijos metraštį – kas, kad ne chronologišką, užtat skausmingą, kartais kandų.

„Taiklūs ir rimti pastebėjimai. Krenta į akis ir… pesimizmas. Bet tai suprantama, juk pirmiausia mes išsisakome apie tai, kas skauda“, – renginyje kalbėjo istorikė Audronė Pečiulytė. Drauge su ja knygą aptarusi režisierė, poetė Genovaitė Gustytė atkreipė dėmesį, jog Vitolis Laumakys turi savitą rašymo stilių. „Jis turi savo kalbą. Humoras, kartais makabriškas, tiesumas, tiesos sakymas. Pastebėjau, kad šioje knygoje eilėraščiai sutrumpėję. Tai natūralu. Su amžiumi nebesinori to „vandens“, lieka skaidri mintis“, – kalbėjo G. Gustytė.

„Laumės Akių, ne eiliniai toptelėjimai. Top Tell, Top Tele Ėjimai“, – poetiškai žaismingai knygą komentavo autoriaus bičiulis, poetas, kunigas Skaidrius Kandratavičius.

V. Laumakys gimė 1929 m. spalio 22 d. Kaune. 1948 m. baigė gimnaziją sidabro medaliu. Mokėsi Kauno politechnikos institute. 1948 m. spalio 15 d. buvo suimtas ir ištremtas į Vorkutą. Iš Vorkutos grįžo 1955 m. Mokėsi Kauno medicinos institute, kur įgijo gydytojo stomatologo specialybę. Atvyko dirbti į Kėdainių ligoninę, kurioje išdirbo iki 1996 m.
1962 m. Kėdainiuose įkūrė liaudies kino studiją „Mėgėjas“, sukūrė 55 vertingus ir turinčius didelę išliekamąją vertę vaidybinius ir dokumentinius filmus: „Te visad šviečia saulė“, „Bičiulis, brolis“, „Gervės skrenda šiaurėn“, „Berlincheno trikampis“, „10 mėnesių ir 10 dienų“, „Pro memoria“, „Aristavos raguotis“, „Kėdainių kronikos“ ir kitus. Ypač vertingi ir svarbūs Kėdainių istorijai, jaunosios kartos edukacijai yra jo dokumentiniai filmai, užfiksavę sovietmečio realijas mūsų mieste ir visoje Lietuvoje. Nepaisant visų sovietmečio draudimų, kada nebuvo leidžiama religinė, istorinė tematika, kuri prieštaravo tarybinės tikrovės įvaizdžiui, V. Laumakys daug ką anuomet darė ties „leistino ir neleistino“ riba.
1990–1994 m. Vitolis Laumakys buvo 1-ojo šaukimo Kėdainių rajono tarybos narys. Be to, jis poetas, įvairių poezijos knygų autorius. Nuo 1998 m. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, 1998–2000 m. Kėdainių literatų klubo „Varsna“ vienas įkūrėjų, pirmininkas.
1996 m. V. Laumakiui įteikta Kėdainių krašto kultūros premija. 2010 m. suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas už aktyvią ilgametę visuomeninę ir kūrybinę veiklą, istorines krašto aktualijas ir gyvenimo kasdienybės akimirkas, užfiksuotas dokumentinėse ir meninėse kino juostose, bei Kėdainių vardo garsinimą.
Pagal Kėdainių rajono savivaldybės inf.

Irminos Pryvalovos nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Kėdainių krašto garbės pilietis Vitolis Laumakys Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje pristatė prozos tekstų ir poezijos knygą „Toptelėjimai“.