Search
Pradžia

Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Lietuvos Nepriklausomybės akto signatare, aktorė, politine ir visuomenės veikėja, TV laidų vedėja Nijole Oželyte-Vaitiekūniene ir autorės knygos ,,Atatrankos“ pristatymas.

Viršelį nupiešė dukra

Pristatydama savo knygą, viešnia iš Vilniaus papasakojo kaip gimė knyga ir kas sugalvojo jai pavadinimą. 

,,Kai aš paklausiau savo vaiko, kaip turėtų vadintis trenkto žmogaus knyga, kurią leidykla ,,Tyto Alba“ surinko iš mano feisbuko įrašų, reaguojant į įvykius, į žmones, vaikas pasijuokė: ,,Trenkto žmogaus knyga turi vadintis ,,Atatrankos“. Nors jis pajuokavo, bet knyga taip ir vadinasi.

Viršelį prieš porą metų nupiešė mano jauniausia dukra, bet jis fantastiškai panašus į ukrainiečių pašto ženklą, kuriame nurodyta kryptis rusų laivui. Tai – kopija, padaryta prieš du metus. Taip mano vaikas mane įsivaizduoja, kad jau gyvenimas nugyventas, priešaky nežinomybė ir mama stovi ant ribos.

Kai perskaičiau tuos tekstus patikrinti, man pačiai keistai pasirodė – ar aš galėjau šitaip parašyti?“ – kalbėjo N. Oželytė-Vaitiekūnienė.

Pastebėjimai iš gyvenimo

Viešnia kalbėjo apie tai, kad jai pavyko netapti suaugusia ir nevaidinti, jog žino viską apie gyvenimą ir apie mirtį.

„Kiekvieną kartą, jei ko nors nesuprantu, nesakau, kad to niekas negali žinoti. Aš stengiuosi tai suprasti. Gyvenimas man pasirodė visai kitoks, kada aš jį nugyvenau. Man 68-eri metai. Gyvenimas yra visai kitoks, negu apie jį man kalbėjo mano mokytoja, kuri pasakojo apie šviesius kelius, apie tai, kad žmogus turi būti doras ir tyras, o aš mačiau, kad jie patys nei dori, nei tyri.

Viena mokytoja netgi bučiavosi su mano mokytoju, kuris buvo vedęs ir turėjo vaikų. Todėl tie pastebėjimai (knygoje) ir yra tokie, ką apie žmones ir apie gyvenimą matau aš“, – kalbėjo N. Oželytė-Vaitiekūnienė.

Pasak rašytojos, pastebėjimai nėra apie tuos įvykius, kurių ji neišgyveno, taip pat tai nėra jos autobiografija.

„Praeities įvykių neprisimenu“

Paklausta, kokie pastarųjų metų įvykiai labiausiai sukrėtė arba pakeitė gyvenimą, dėl ko nesinorėjo tylėti, N. Oželytė-Vaitiekūnienė atsakė, kad ji yra tas  žmogus, kurio vaikas, visai nelankydamas istorijos pamokų, gavo iš istorijos baigiamojo egzamino 87 balus.

,,Mano požiūris į istoriją toks pat, kaip tų, kurie sudarinėjo egzaminų užduotis, požiūris į egzaminą. Man neįdomu, kada buvo Žalgirio mūšis ir kas sekė po to. Ir ne todėl, kad aš buka ir nesugebu įsiminti datų. Bet, nebūdama suaugusi, aš supratau vieną dalyką: mes ir esam tos istorijos rezultatas. Ir visai nesvarbu, kuriais metais buvo Žalgirio mūšis.

Mes esame tai, ką istorija sukaupė žmogiškose būtybėse. Užtat praeities įvykių aš tiesiog neprisimenu. Man įdomu tai, kas bus priekyje, kas bus rytoj. O visa kita jau padaryta“, – kalbėjo viešnia.

Susirinkusiems kėdainiečiams emocingai kalbėjusi N. Oželytė-Vaitiekūnienė pasakojo, kaip ir kodėl pasirinkusi aktorystės kelią, o vėliau jį metusi, ką patyrusi pirmą kartą apsilankiusi Jungtinėse Amerikos valstijose. Ji išsakė savo požiūrį į istoriją, dabartinį Vakarų pasaulį bei šių dienų aktualiją – karą Ukrainoje.

A. Raicevičienės nuotr.