Muziejų dieną – į jų labirintus (su fotogalerija)

Paprastai muziejų duris smalsuoliai praveria dieną, tačiau metuose yra diena, kai praeities saugotojai kviečia užsukti ir naktį.

Tradiciškai galerijos kiemelyje netrūko dirbtuvėlių, kur buvo galima ir piešti, ir papuošalų pasigaminti.

Gegužės 18-osios – Tarptautinės muziejų dienos – išvakarėse daugybė muziejų jau dešimtmetį organizuoja Muziejų naktų renginius. Kėdainiečiai – aktyvūs šios pramogos dalyviai.
Janinos Monkutės–Marks muziejuje-galerijoje tradiciškai surengtos įvairios meninės dirbtuvėlės, kuriose kiekvienam menininkais pasijusti padėjo per 20 savanorių.
„Šiandien mes ne tik pramogaujame, bet ir papildėme savo eksponatų kraitę. Muziejaus parkelyje atidengėme Ričardo Širvelio skulptūrą „Galvosūkis“. Džiugu, kad mūsų galerijos renginiai įdomūs kėdainiečiams, tad tikrai jų pasiūlysime ir ateityje“, – sakė muziejaus-galerijos vadovė Dalia Minkevičienė–Jazdauskienė.
Specialiai pasižvalgyti po muziejų nakties pramogas iš Amerikos atvyko ir galerijos įkūrėjos Janinos Monkutės – Marks sūnus Sigi Nagys su žmona Liz. Jie liko sužavėti tuo, ką pamatė. „Lietuvoje lankausi jau trečią kartą. Kaskart pamatau daugybę pokyčių, kaip gražėja mamos gimtinė. Atvykdami į muziejų nežinojome, ko tikėtis. Dalia buvo ne kartą pasakojusi apie Muziejų naktį. Galvojome, kad ateina keletas žmonių, pakalba apie kultūrą ir išsiskirsto. Tačiau mes pamatėme visai kitokį vaizdą – sužavėjo tai, kad čia lankosi jaunimas. Mums tai itin svarbu“, – gerais įspūdžiais dalijosi galerijos įkūrėjos sūnus Sigi Nagys.

Vakarienei – didikų troškinys
Nepakartojamų įspūdžių patyrė ir tie kraštiečiai, kurie muziejų naktį nutarė praleisti pasirinkę Kėdainių krašto muziejaus renginius. Juos paįvairino senojo šokio trupės „Festa Cortese“ šokėjai.
Evangelikų reformatų bažnyčioje pasigėrėję vėlyvojo renesanso laikų šokiais miestelėnai sugužėjo į rotušės kiemelį, kur Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanas docentas daktaras Rimvydas Laužikas papasakojo apie kunigaikščių Radvilų valgius, o restorano „Grėjaus namas“ virėjas Algirdas pagamino ir visus vaišino didikų troškiniu.
Pasak R. Laužiko, senovės didikai tikėjo, kad žmogus tampa tuo, ką valgo, tad ant jų stalo beveik niekada nebūdavo kiaulienos, mat kunigaikščiai nenorėjo kaip kiaulės voliotis purve.
„Radvilos, o taip pat ir kiti didikai kasdien valgydavo pietus bent jau iš dešimties patiekalų: rinkdavosi vieną iš kelių sriubų, skanaudavo keletą mėsiškų patiekalų ir užsigardžiuodavo bent jau trim desertais. Mėsos patiekalai būdavo ruošiami iš jautienos, avienos ir didžiųjų paukščių: žąsų ar kalakutų. Kai iš Europos buvo atvežtos daržovės, tai didikų maistas buvo praturtintas įvairiais skoniais. Kadangi skoniai buvo išgaunami natūraliai, tai kunigaikščių mėgiamuose troškiniuose būdavo ir mėsos, ir morkų, ir porų, ir petražolių, ir razinų, ir obuolių, ir pipirų, ir rozmarinų, ir kitų gardumynų. Patys geriausi desertai anuomet buvo švieži vaisiai. Be to, kai kas pasisaldindavo uogienėmis ar saldžiais sūriais. Yra likę užrašų, kad Jogaila pirmasis pasiūlė paskanauti agurkų su medumi, tad praeities desertai buvo ir paprasti, ir sveiki, ir gardūs“, – sakė R. Laužikas. Jis pastebėjo, kad dvarų virėjų alga buvo trečia pagal dydį po gydytojo ir arklininko.
Paklaustas, ką didikai gerdavo, R. Laužikas atsakė, kad gėrimai dvaruose buvo labai paprasti: „Tvirtas vyras išgerdavo bent jau po tris litrus alaus kasdien. Vėliau, kai į Lietuvą atkeliavo vynas, buvo skanaujama jo, tačiau neretai lietuviai vyną pasisaldindavo cukrumi, tuo papiktindami vakariečius, mat šis taurus gėrimas jiems atrodė per rūgštus.“
Dvaruose prabangiai valgydavo tik šeimininkai, o dvariškiai turėjo tenkintis labai kukliu maistu. Be to, aukštuomenės atstovai nuo stalo pakildavo palikę nesuvalgyto maisto – tai buvo laikoma geru tonu.

[tribulant_slideshow gallery_id=”90″]