Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ vyresnioji logopedė Vilma Sudžiuvienė
Išmokdamas kalbėti, žmogus įgyja galimybę ne tik bendrauti, bet ir mąstyti, kurti, reikšti mintis, norus, jausmus. Jau keletą metų stebimas vaikų kalbos prastėjimas.
Vaikų žodynas nesusiformavęs, todėl jie žymiai vėliau pradeda kalbėti, dažnai net ne lietuviškai, o angliškai, nemoka bendrauti (ypač su bendraamžiais) ir laikyti pieštuko, nesugeba susikaupti, apskritai nežino, kuo užsiimti, nes niekas nedomina ir nieko nenori.
Viena iš priežasčių – telefonai, planšetės, kompiuteriai. Vaikas, vos išmokęs sėdėti jau sėdi prieš ekraną. Jis ne tik pats fiziškai nesivysto, nes nejuda. Nejuda jo lūpos, gomurys, liežuvis, kurie tokie svarbūs kalbos vystymuisi.
Visi pasaulio mokslininkai seniai ištyrė ir pripažįsta, kad pats svarbiausias žmogaus ugdymosi periodas yra nuo gimimo iki, maždaug, septynerių metų. Tas pats yra su kalba.
Ir tėveliai yra patys pirmieji ir svarbiausi mažo žmogučio mokytojai. Šiais laikais informacijos vaikų ugdymo klausimais yra be galo daug. Kiek knygų, o kiek straipsnių internete!
Reikia mokėti atsirinkti tai, kas mums priimtina, tinka ir patinka, kas mūsų akimis yra vertinga ir teisinga.
Ir, tiesą sakant, viskas prasideda nuo labai paprastų dalykų – bendravimo. Bendraukite kiekviena proga ir nuolatos.
- Su savo vaiku eidami į/iš darželio skaičiuokite laiptų pakopas, gatvėje stovinčias mašinas, aptarkite jų spalvas, kam jos reikalingos, kam reikalingi ratai, vairas, kur galima su jomis važiuoti, ką galima vežti ir t.t.
- Apsipirkinėdami parduotuvėje kalbėkite apie įvairias prekes, kokie yra vaisiai, daržovės, kokia jų ar kitų prekių spalvą, formą, kiekis.
- Kalbėkitės gamindami namuose valgi, ko ir kiek reikia sriubai išvirti, tešlai blyneliams užmaišyti ir t.t. Aptarkite, kokių ir kiek indų, stalo įrankių reikės.
- Maudydami pasakokit apie vandenį, aptarkit, ką darome su kempine, muilu, rankšluosčiu, dantų šepetėliu ir pasta. Kokios mūsų kūno dalys ir kam jos reikalingos. Vaikams daug juoko sukelia tualetinis popierius. O jeigu jo nebūtų?
- Rengdami mažylį pasakokit apie įvairius drabužius ir avalynę, jų spalvas ir ypatybes, paskirtį, iš ko jie pagaminti.
- Vaikai nežino apibendrinamųjų žodžių: baldai, transporto priemonės, augalai, naminiai ir laukiniai gyvūnai, žaislai, drabužiai (rūbai), avalynė (apavas), stalo įrankiai, indai, elektros prietaisai, paukščiai ir t.t. Aptarkit, pvz., kokie baldai yra kambaryje, kam reikalingi arba klauskit, kaip vienu žodžiu galim pavadinti spintą, stalą, fotelį, lovą, kėdę ir t.t.
- Kokie žvėrys gyvena Lietuvoje, o kokius galima pamatyti tik zoologijos sode, kuo jie maitinasi, kur gyvena. Kuo skiriasi žvėrys nuo paukščių. Kokie žvėrys turi ragus. Kokia naminių gyvūnų nauda.
- Aptarkite įvairių profesijų atstovus, ką daro statybininkas, gydytojas, gaisrininkas, virėjas ir kt., kokius irankius, instrumentus turi.
- Pažaiskite žaidimus: “Pasakyk priešingai” (juoda – balta, šilta – šalta, didelis – ….),
“Didelis – mažiukas” (stalas – staliukas, uodega – uodegytė, paukštis – ….),
“Gyvūnai ir jų jaunikliai” (avies – ėriukas. krokodilo – krokodiliukas, žvirblio – žvirbliukas, katės – …).
- Įtraukit vaiką į kasdienę veiklą namuose, tarkitės su vaiku, išklausykit jo nuomonę, domėkitės, kaip jam sekėsi darželyje (ne tik ką valgė, kokius darbelius dirbo, gal ėjo sportuoti ar į muzikinį, bet koks geriausias draugas grupėje, ką su juo žaidė, kokie kitų grupės vaikų vardai).
Kūdikis pirmiausiai mokosi klausydamas, stebėdamas ir pamėgdžiodamas, kopijuodamas savo artimiausius ir brangiausius žmones – tėvus ir kitus šeimos narius.
O lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ dirba kūrybiški mokytojai, nemažą darbo patirtį turinti logopedė. Mes priimame iššūkius, kuriems įveikti reikia ne tik žinių, kantrybės, išmintingos meilės, bet ir bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžių.
Esame visada pasiruošę padėti, patarti iškilusiais klausimais. Kartu su tėveliais ieškome geriausių įvairių situacijų sprendimo būdų.
