2025 metų LSA lietuviško vyno ir midaus čempionato nugalėtojais tapo ir keturi mūsų rajono vyndariai bei midaus gamintojai – jų gėrimai įvertinti aukso, sidabro ir bronzos medaliais. Kviečiame susipažinti su kiekvienu iš jų.
Šiais metais dvidešimtąjį kartą Lietuvos someljė asociacija (LSA) organizavo lietuviško vyno ir midaus čempionatą, kai kiekvienoje kategorijoje išrenkamas geriausias vynas.
Licencijuotų gamintojų ir nelicencijuotų vyndarių produkcija vertinama atskirai.
Vynus ir midų čempionate vertina geriausi šalies someljė ir vyno ekspertai, degustuojantys gėrimus aklai – nežinodami nei gamintojo, nei produkto pavadinimo. Aukso medaliais apdovanojami gėrimai, surinkę daugiau nei 90 balų, sidabro – 88–89, o bronzos – 86–87 balus.
Laimėjo aukso medalį
Midaus kategorijoje aukso medalį pelnė ir geriausiu nelicencijuoto gamintojo midumi pripažintas Ramūno Ardavičiaus saldus grynas midus „Senolių“ 2024. Sidabro medaliu buvo įvertintas kitas jo gaminys – saldus midus „Putinų“ 2024.
Prie Kaplių esančios sodybos „Pas bitininką“ savininkas, bitininkas Ramūnas Ardavičius pasakoja, kad „Senolių“ midus gamintas pagal jo senelio receptą, naudojant tik gryną medų.
„Jokių slaptų ingredientų čia nėra – skonį lemia tik laikymo sąlygos ir išlaikymas“, – sako jis.
Midui „Putinų“ naudotos putinų sultys. Midų Ramūnas pradėjo gaminti prieš 5–6 metus ir, kaip pats sako, vis dar mokosi šio amato. Gamybai naudoja savo bityno medų.
Rengs midaus degustacijas
Rugsėjo mėnesį jis planuoja gauti licenciją, kuri suteiks teisę legaliai pardavinėti midų. Tuomet sodyboje, atskirame pastate, ketina pradėti rengti midaus degustacijas ir vaišinti lankytojus.
Ardavičių šeimos bityne – Ramūno ir jo tėvo Rimtauto, gyvenančio Kalnaberžėje – laikoma apie 750 bičių šeimų. Bitininkystės tradicijos šioje šeimoje perduodamos iš kartos į kartą – bitininkavo ir senelis Romas Ardavičius, dabar jau pasitraukęs iš aktyvios veiklos.
Šių metų kovo mėnesį Vilniuje surengtame pirmajame Midaus festivalyje dalyvavo net 40 midudarių, pristatę 101 gėrimą. Geriausiu pripažintas Ramūno Ardavičiaus saldus 12 proc. stiprumo midus „Senolių“, kuriam taip pat atiteko aukso medalis.
Sidabrinis „Šušvės midus“
Midaus kategorijoje net keturiais sidabro medaliais buvo įvertintas „Šušvės midus“, kurį gamina Erikas Augustinavičius iš Plinkaigalio. Apdovanojimus pelnė šie gėrimai:
- Pusiau sausas – pusiau saldus midus „Avietė“ 2024 (sudėtis: medus, avietės);
- Saldus midus „Kunigaikščių“ 2022 (sudėtis: grikių medus, bičių duona, pikis);
- Pusiau sausas – pusiau saldus midus „Stripeikių“ 2023 (sudėtis: medus, 15 įvairių žolelių);
- Pusiau sausas – pusiau saldus midus „Amandus“ 2023 (sudėtis: pienių žiedų midus, brandintas su šeivamedžių žiedais).
Midaus gamintojas E. Augustinavičius pasakojo, kad konkursams dažniausiai pateikia naujus arba dar neįvertintus produktus. Vienas iš jo vizitinių kortelių – „Kunigaikščių“ midus, jau pelnęs visų spalvų medalius. Tačiau, kaip pažymi gamintojas, kiekviena midaus partija yra unikali – kaip ir bet kuris fermentuotas gėrimas, identiškos gamybos pakartoti neįmanoma. Šis midus gaminamas pagal seną motinos, Aldonos Augustinavičienės, receptą – nuo jo ir prasidėjo Augustinavičių šeimos midaus istorija.
Midus „Avietė“ išsiskiria tuo, kad skirtingų metų gamyba ryškiai skiriasi – tiek uogų skonis, tiek medaus savybės kasmet būna kitokios.
Išskirtiniai midūs
„Stripeikių“ midus – proginis gėrimas, kurio pavadinimas susijęs su Senovinės bitininkystės muziejumi, esančiu Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajone, Stripeikių kaime. Midus gaminamas būtent ten, o jo pristatymas ir degustacija vyksta per Žolinę – medkopio pabaigos šventę, kuri šiemet bus jau dešimtoji. Šis midus neturi konkretaus recepto – tai improvizacija, paremta vietiniais miško, laukų žolynais, augalais iš žmonos darželio, todėl kiekvienais metais jis vis kitoks, tačiau visada – iš daugiau nei 15 vaistažolių.
„Amandus“ midus – naujas projektas, sukurtas pagal Vilniaus restorano „Amandus“ šefo Deivido Praspaliausko užsakymą. Tai pienių žiedų midus, brandintas su šeivamedžių žiedais. Pirmoji šio midaus partija buvo pristatyta prieš Kalėdas.
Įvertinimas už vaisių ir uogų vyną
Vaisių, uogų ir augalų vyno kategorijoje net tris medalius pelnė geriausiu 2024 metų nelicencijuotu gamintoju pripažinta „Šepečių vyninė“. Sidabro medalis atiteko pusiau saldžiam–pusiau sausam juodųjų serbentų vynui, o bronzos medaliai – aronijų ir agrastų vynams.
Krakėse gyvenantis vynininkas Dainius Šepetys pasakoja, kad vaisių ir uogų vynus gamina jau apie devynerius metus. Dalis žaliavos perkama iš Lietuvos ūkininkų, kita dalis – auginama pačių. „Gaminame daugiau iš uogų – tai mūsų kryptis“, – sako Dainius.
Vynuogyną prie sodybos pasodino prieš ketverius metus – jame apie 100 vynmedžių, trys vynuogių veislės. Pernai iš pirmojo derliaus pagamino po maždaug 10 butelių kiekvienos rūšies vyno. „Kol kas manome, kad dar anksti šiuos vynus vežti į čempionatą – ten stipri konkurencija, o patirties šioje srityje dar trūksta“, – svarsto jis.
Apie šalnas ir apsaugą
Nors vynuogės atsparios šalčiui, gegužės šalnos pridarė rūpesčių. Vynuogės buvo pridengtos keliais sluoksniais agroplėvelės, suformuojant tarsi „palaipinę“. Kai temperatūra nukrenta iki –5 °C, apsauga ne visuomet padeda. „Kiti stato žvakes, mes dengėm plėvele – vis tiek šiek tiek šakelių apšalo“, – pasakoja Dainius. Artimiausiomis dienomis, liaujantis šalnoms, plėvelę ketinama nuimti, kad augalai galėtų laisvai augti.
Vyno gamyba šeimai – hobis ir smalsumo vedamas procesas. „Gaminti vynus mums yra hobis – įdomu, smalsu, kas gausis. Visaip eksperimentuojame, žiūrime, koks rezultatas išeis“, – sako Dainius. Pasak jo, „Šepečių vyninė“ daugiau orientuojasi į uoginius vynus: „Vynuogyną įveisėme ir dėl įvairovės, bet ir todėl, kad vynininkui privalu turėti vynuogyną – kitaip tiesiog neįsivaizduojama“. Bandymų būta įvairių – naudotas šulinio, čiaupo ir pirktinis vanduo, kuris, pasak Dainiaus, davė geriausią rezultatą. „Vynuogių vynui vandens nereikia – jį gaminame pagal tikrąsias technologijas“.
Žinių semiamasi iš interneto, socialinių tinklų grupių. Tačiau Dainius pastebi, kad Lietuvos vyndariai informacija dalijasi nenoriai: „Apie vynuogių auginimą patarimų daug, o apie gamybą – beveik nieko. Vyndarių tarpe net sakoma: „Tavo vynas – tu ir daryk kaip nori“.
Latviai dalijasi atviriau
Pernai „Šepečių vyninė“ dalyvavo Bauskėje vykusiame tarptautinėje vyno čempionate, kuriame dalyvavo geriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyndariai.
„Latviai labai nuoširdžiai dalijasi patirtimi – kas kiek ko deda, kaip ką pila.
Pagal jų receptą pernai padarėme svarainių vyną – šiemet dar nesubrendęs, bet jau dabar aišku: bus labai aromatingas ir skanus“, – džiaugiasi Dainius.
Bronza – už baltąjį vyną
Baltųjų vynų kategorijoje šiais metais nė vienas šalies vyndarių pagamintas vynas nepelnė aukso medalio.
Bronzos medaliu apdovanotas kėdainiečio Ernesto Aušvico („Ernesto vyninė“) sausas baltasis vynas „Felicia“.
Nuo kelių sodinukų iki vynuogių plantacijos
Vynuoges kėdainietis Ernestas Aušvicas pradėjo auginti 2010 metais – iš pradžių apsodinęs keliomis desertinėmis veislėmis aplink namus. Šiandien jis valdo daugiau kaip 0,5 ha vynuogyną, kuriame auga apie 2 tūkst. vynmedžių.
„Buvome turbūt vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie pasodino vynuoges vidury laukų eilėmis, netoli Josvainių – taip, kaip Italijoje ar Prancūzijoje“, – pasakoja vyndarys.
Pirmasis vynas – ir iškart sidabro medalis
2015 metais E. Aušvicas pagamino savo pirmąjį vyną – baltąjį iš vokiškos vynuogių veislės „Solaris“.
Jau pirmasis bandymas buvo įvertintas – vynas pelnė sidabro medalį lietuviško vyno čempionate. Šiandien Ernesto asortimente – baltasis, raudonasis, rožinis ir putojantis vynas.
Tikslas – ne atsitiktinis rezultatas, o savitas stilius
Anot Ernesto, geras vyndarys žino, ką daro: „Kai kas sako – pagaminau vyną ir gavosi geras. Bet jei tik gavosi, vadinasi, nekontroliavai proceso. Geras vyndarys turi tikslą ir žino, kaip jį pasiekti – per fermentus, technologijas, temperatūrą. O jeigu tiesiog pasisekė – vadinasi, dar nesupranti, ką darai, nes kitą kartą gali ir nepasiekti“, – svarsto jis.
Įvairovė – per 100 vynuogių veislių
Vyndarys augina apie 100 vynuogių veislių, iš kurių daugiau nei pusė – vyninės. Desertinės vynuogės auga prie namų ir šiltnamiuose, kad būtų patogiai pasiekiamos vartojimui. Vyninių vynuogių veislės reikalauja specifinių sulčių parametrų ir leidžia išgauti aukštesnės kokybės vyną.
Klimato kaita ir šalnų iššūkiai
Šiemetinės pavasarinės šalnos nemažai pridarė žalos vynmedžiams – E. Aušvico skaičiavimu, jo vynuogės prarasta apie 70 proc. pumpurų.
„Žiemą vynuogės atlaiko net iki –25 °C, tačiau kai pavasarį pabunda ir ima skleistis pumpurai, pavojingas gali būti net ir –1 °C šaltis. Klimato kaita situacijos negerina – ankstyvo ir kokybiško derliaus jau nebeturėsime”, – konstatuoja vynuogių augintojas.
Siekiant apsaugoti vynmedžius nuo pavasarinių šalnų, E. Aušvico vynuogyne įrengta speciali sistema: purkštukais ant vynmedžių purškiamas vanduo. Jis padengia pumpurus ir suformuoja tarsi ledo apvalkalą. Šaldamas vanduo išskiria šiek tiek šilumos energijos, kuri padeda apsaugoti augalus.
„Dėl šios „procedūros“ gegužės šalnų metu buvo daug bemiegių naktų ir išeikvota nemažai vandens, bet tokia jau vynuogininko dalia“, – sako kėdainietis ūkininkas, Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos prezidentas Ernestas Aušvicas.
