Keliose Kėdainių rajono mokyklose, tobulinant vaikų maitinimo procesus, maistas jau pradėtas tiekti švediško stalo principu. Tai reiškia, kad į valgyklą atėję vaikai patys išsirenka, kokius maisto produktus jie pageidauja valgyti, patys renkasi ir porcijų dydžius.


Pasak Kėdainių rajone mokinių maitinimą organizuojančios VšĮ „Bruneros“ atstovų, toks naujoviškas ir šiuolaikiškas maitinimo būdas jau duoda nemažai teigiamų rezultatų: tai padeda ne tik ugdyti sveikos mitybos įpročius vaikams, bet ir mažinti maitinimo kaštus bei išmetamo maisto kiekį. Tačiau dar susiduriama su tam tik tikrais jaunimo valgymo kultūros iššūkiais, kurie, tikimasi, su laiku vis labiau keisis į teigiamą pusę.

Taikomas jau trijose ugdymo įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisų projektu numatyta, kad nuo kitų metų sausio 1-osios priešmokyklinukai būtų maitinami nemokamai.

Pirmajame etape nuo sausio iki rugpjūčio pietūs priešmokyklinukams būtų patiekiami švediško stalo principu. „Tad mes galime tik pasidžiaugti, kad jau esame žingsneliu priekyje“, – kalbėjo Vitalija Masevičienė, VšĮ „Bruneros“ Kėdainių skyriaus direktorė.

Sveikatos apsaugos ministerijai prieš dvejus metus pasiūlius išbandyti švediško stalo principą, jis jau yra taikomas daugelyje šalies ugdymo įstaigų. Po truputį jis pradedamas diegti ir Kėdainių rajone – „Atžalyno“ gimnazijos moksleiviams maitinimas tiekiamas švediško stalo principu jau antrus metus, nuo šių metų rugsėjo dar dviejų gimnazijų – Šviesiosios ir Šėtos – moksleiviams tiekiamas maitinimas dalinio švediško stalo principu.

Švediškas stalas – tai maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Taip siekiama geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto, ypač daržovių ir vaisių, vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.

„Jau galime pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais: daržovių suvalgoma trečdaliu daugiau, sumažėjo išmetamo maisto kiekiai. Vaikai gali rinktis iš dviejų garnyrų, keturių salotų rūšių.

Visi patiekalai, kaip ir visada, gaminami iš kokybiškų lietuviškos kilmės žaliavų pagal su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir mokyklos bendruomene suderintą valgiaraštį, laikantis vaikų mitybai keliamų reikalavimų“, – kalbėjo V. Masevičienė.


Valgymo kultūra ateina iš šeimos

Pasak pašnekovės, nors VšĮ „Bruneros“ aptarnaujamose mokyklų valgyklose ir yra patiekiamas šiltas bei kokybiškas maistas, vis dėlto pastebima, kad mitybos kultūros ir valgymo įpročius vaikai atsineša iš savo šeimos.

Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė, „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis ir Šėtos gimnazijos vadovas Mindaugas Danilevičius. Šiose ugdymo įstaigose jau yra diegiamas mokinių švediško stalo maitinimo principas. Tikimasi, kad netrukus jis bus įdiegtas ir kitų rajono mokyklų valgyklose.

„Esame už sveikatai palankią vaikų mitybą, pritariame racionaliausio moksleivių maitinimo principo mokyklos valgykloje paieškoms, tačiau savo kasdienėje veikloje stebime, kad mitybos įpročius vaikai jau atsineša iš šeimos.

Ne visi vaikai mėgsta šiltą, šviežią, sveikatai palankų maistą, dar nėra supratimo, kad į lėkštę reikia įsidėti tiek maisto, kiek suvalgysi. Todėl patys organizuojame ir remiame įvairius, taip pat ir mitybos kultūros tema, mokyklų bendruomenių edukacinius projektus.

Ką tik pakvietėme visus Lietuvos pradinukus dalyvauti tradiciniame rudeniniame piešinių konkurse „Daržovės ir vaisiukai emociukai – nuotaikingos gėrybių istorijos“. Piešinukai bus skelbiami VšĮ „Bruneros“ feisbuko profilyje, o laimėtojų laukia dovanėlės“, – pasakojo V. Masevičienė.


Mieste konkuruoja su prekybos centrais ar kavinėmis

Tai, kad kai kurie mokiniai vis dar renkasi ne visada maistingą prekybos centrų maistą, pastebi ir mokyklų vadovai. Nuo šio rugsėjo švediško stalo principu yra maitinami Šviesiosios gimnazijos mokiniai. Pasak mokyklos direktorės Violetos Liutkienės, pradėjus taikyti naują maitinimo būdą, išaugo maisto pasiūla bei jo įvairovė.

„Maistas gaunamas šiltas, juo nemokamai maitinasi apie 20 mūsų gimnazijos mokinių. Tiesa, kita dalis mokinių į valgyklą neina, ją nukonkuravo senamiestyje esančios kitos maitinimo įstaigos ar prekybos centrų pasiūla“, – savo pastebėjimus dėstė direktorė.

„Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis sakė, kad jau antrus mokslo metus taikomas naujas maitinimo modelis šioje gimnazijoje – išties pasiteisinęs.

„Mokiniai patys išsirenka, kokį maistą jie norėtų valgyti, todėl pastebėjome, kad valgančiųjų valgykloje skaičius išaugo. Vaikams patinka rinktis ir maistą, ir jo porcijas. Todėl ir susidarančių maisto atliekų gerokai sumažėjo. Be to, suvalgoma ir daugiau vitaminų turtingo maisto – padėklai su vaisiais dienos pabaigoje būna beveik tušti“, – savo pastebėjimais dalinosi gimnazijos direktorius ir pridūrė, kad patiekiamas maistas yra šiltas, skanus, kokybiškas, tačiau, deja, jį labai dažnai nukonkuruoja mažai sveikatai palankus maistas iš prekybos centrų ar maitinimo kioskelių, mat mokiniai per pertraukas dažnai suka būtent į šias maitinimo ir maisto pardavimo vietas.


Po truputį taikosi prie naujovių

Nuo miesto centro gerokai nutolusioje Šėtos gimnazijoje švediško stalo principas diegiamas nuo šio rugsėjo mėnesio. Pasak gimnazijos direktoriaus Mindaugo Danilevičiaus, naujovė įdiegta vos kelis mėnesius, tad mokyklos bendruomenei priprasti prie naujovių dar reikia laiko.

Čia mokosi skirtingo amžiaus vaikai – nuo pirmų iki paskutinių klasių. „Tačiau švediško stalo maitinimo principe matau akivaizdžius privalumus – mokiniai patys renkasi, ką nori valgyti, patys renkasi ir porcijas. Įsideda tiek, kiek jiems norisi. Atvežamo maisto kokybė išties gera – patiekalai sotūs, skanūs“, – apie naująjį maitinimo modelį kalbėjo mokyklos direktorius.

Nors iki šiol švediško stalo principu vaikus maitina kelios rajono ugdymo įstaigos, tikimasi, kad netrukus pagal šį modelį maitinsis ir daugiau miesto bei rajono mokinių.

Įžvelgia ir daugiau pliusų

VšĮ „Bruneros“ atstovai, įdiegus švediško stalo maitinimo modelį, tikina pastebėję ir dar daugiau dalykų: leidžiant vaikams rinktis maistą nuo švediško stalo, valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, pamažėle ugdoma pagarba maistui, vaikai tampa savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto nori suvalgyti.

Tačiau, nors kai kurie vaikai vis dar stokoja elementarių valgymo kultūros žinių, pavyzdžiui, į lėkštę dėtis tik tiek maisto, kiek pats ir suvalgysi, tikimasi, kad maitinimas pagal švediško stalo principus vaikus ir jaunimą išmokys atsakingesnio požiūrio į maistą.

Be to, suvalgoma daugiau daržovių, vaisių, vaikai patys prisiima atsakomybę už nesuvalgytą maistą. Pastebimi pokyčiai ir socialinėje sferoje – mokiniai mandagiau bendrauja.


Atsiskaitymas – ir elektroniniais pinigais

Negana to, VšĮ „Bruneros“ jau ne vienerius metus taiko elektroninio atsiskaitymo mokyklos valgykloje sistemą, kuri veikia praktiškai visose ugdymo įstaigose.

„Ryto“ progimnazijos mokiniai šia paslauga pradėjo naudotis vieni pirmųjų rajone. Atsiskaityti už maistą galima pasitelkus įvairius elektroninius būdus, o tai didelis palengvinimas tiek mokiniams, tiek valgyklos darbuotojams, tiek ir tėveliams.

Šiuo metu atsiskaitymui vaikai naudojasi lipdukais, moksleivio pažymėjimais, elektroninėmis apyrankėmis.

Pasak V. Masevičienės, siekiant supažindinti ir mokyti vaikus atsakingo elgesio su elektroniniais pinigais, supaprastinti naudojimąsi e-pinigine, sukurta ir išmanioji programėlė telefonui. Jau dabar į telefoną tiek tėveliai, tiek vaikai gali atsisiųsti nemokamą „Eurofondo“ programėlę iš „Google Play“.

Telefone tėveliai su šia programėle, kaip kompiuteryje, gali stebėti, ką vaikas valgė,  mokyklos dienos meniu, kuris atsinaujina momentiniu laiku, nustatyti limitus bei gauti pranešimus ir kitas funkcijas, palengvinančias e-piniginės valdymą. Vaikai programėlėje gali matyti savo sąskaitos likutį, dienos meniu. Jau artimiausiu metu bus galima lengvai ir paprastai mokyklos valgykloje atsiskaityti mobiliąja aplikacija-progamėle, nuskenuojant QR kodą.


Tarp jaunimo – kol kas nepopuliaru

„Esame ir būsime už tai, kad vaikai gautų pilnavertį, kokybišką, pagal amžių subalansuotą, sveikatai palankų maistą ir jo neiškeistų į „greitą maistą“, gaminamą čia pat už mokyklos tvoros esančiuose kioskuose, prekybos centruose.

Todėl raginame tėvelius išnaudoti visas elektroninio atsiskaitymo sistemos galimybes, domėtis, ar valgė jų vaikai mokyklos valgykloje ir kokius produktus“, – kalbėjo Kėdainių skyriaus direktorė V. Masevičienė. Pavyzdžiui, kol kas Šėtos gimnazijoje elektroniniais pinigais atsiskaito vos keli mokiniai iš visos gimnazijos.

Deja, bet pastebima, kad ne visose mokyklose atsiskaitymas e-pinigine yra populiarus. „Vyresnio amžiaus moksleiviai nori turėti grynųjų pinigų, todėl ši sistema nėra labai jiems įdomi. Mokyklos vadovams jau išsiuntėme reklaminį animacinį filmuką apie e-piniginės naudą su prašymu paskelbti mokyklų e-dienyno sistemoje, siekiant, kad kuo daugiau tėvelių ir moksleivių gautų reikalingą informaciją“, – pabrėžė pašnekovė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.