Tikriausiai ne vienam teko pastebėti, kad šią vasarą bene kasdien mus pasitinka ne tik lietus, bet ir didesni būriai uodų. Pastarieji gali sugelti ne tik ilsintis gamtoje, bet ir miesto centre, didesnis jų aktyvumas stebimas pavėsyje, taip pat saulei kylant bei leidžiantis ar vėliau vakare.
Gamtos tyrimų centro Valstybinio mokslinių tyrimo instituto mokslininkė Kristina Valavičiūtė-Pocienė paaiškina, kodėl vasaromis dažniau susiduriame su uodais ir kaip patys sukuriame jiems tinkamas dauginimosi sąlygas. O vaistininkas Rimvydas Blynas dalijasi rekomendacijomis, kaip sumažinti šių vabzdžių įkandimų keliamą diskomfortą.
Šiluma ir drėgmė
Mokslininkė K. Valavičiūtė-Pocienė pasakoja, kad Lietuvoje aptinkamos net 37 rūšys uodų, tačiau ne visos jos gelia ir ne visų aukomis tampa žmonės – didžioji kraujasiurbių dalis renkasi įvairius žinduolius, paukščius ir kitus gyvūnus, o žmonės vilioja tik keletą uodų rūšių. Vis dėlto, visiems uodams, nepaisant jų grobio, reikalingos tam tikros veisimosi sąlygos.
„Uodų veisimuisi yra būtinas vanduo, ne tik ežerai ar tvenkiniai, bet ir maži vandens telkiniai: sulytos pievos, balos, drėgni grioviai, prilyti indeliai ar vandens talpos, net paukščių girdyklos ar drėgnos skylės medžių kamienuose. Uodams taip pat svarbi šiluma – jei vidutinė paros temperatūra neviršija 10 laipsnių šilumos, uodai vystysis ne taip greitai.
Įprastai, jei oras pakankamai šiltas, o netoliese turime vandens, uodams išsivystyti gali pakakti vos savaitės. Jei sąlygos nesikeičia, šie vabzdžiai yra linkę ieškoti maisto netoli savo veisimosi vietos, tačiau paieškų metu gali nuskristi ir kelis kilometrus, nebent juos toliau nuneša vėjas“, – įvardija tyrėja.
Anot jos, kadangi pavasaris Lietuvoje buvo labai sausas, trūko lietaus ir drėgmės, uodų sezonas šiek tiek pasislinko.
Šiuo metu, susiduriant su vasariška šiluma ir dažnu lietumi, uodų natūraliai galime pastebėti daugiau. Jei ruduo bus šiltas, kraujasiurbių galime neišvengti ir iki spalio mėnesio.
K. Valavičiūtė-Pocienė paaiškina, jog uodai aktyviausi saulėtekio, saulėlydžio ir vakaro metu, kada lauke nevyrauja didelis karštis ir mažai tiesioginės saulės šviesos.
Nors uodai mėgsta šilumą, sausi ir karšti orai skatina juos pačius prarasti kūno skysčius, o kūno drėgmė jiems yra labai svarbi.
Todėl dienos metu uodų būna gerokai mažiau, nebent leidžiame laiką pavėsyje ar miške, kur patenka mažiau saulės.
Veiksmingiausi būdai išvengti uodų
Siekiant, kad uodai nesiveistų arti namų ar sodybų, mokslininkė pataria visų pirma vengti stovinčio vandens: pasirūpinti, kad laistytuvuose ar gėlių vazonuose nesikauptų vanduo; lauke nelaikyti lengvai vandenį kaupiančių baldų, indų ar kitų rakandų. Jei įmanoma, verta išpilti per kelias dienas susikaupusį vandenį iš įvairių talpų. K. Valavičiūtė-Pocienė sako nenustebti, jeigu drėgnuose rūsiuose ar tvarteliuose žiemos metu aptiksite uodų – kai kurių rūšių patelės žiemoja kaip suaugę uodai, tačiau jų bijoti nereikėtų, kadangi jų medžiagų apykaita yra sulėtėjusi ir jos žiemos metu nėra linkusios maitintis krauju.
„Būstą nuo uodų gali padėti apsaugoti fiziniai barjerai: tinkleliai ant langų, virš lovų, vaikiškų vežimėlių pakabinami tinklai. Apstu įvairių elektrinių įrenginių, padedančių atbaidyti uodus. Didelę įtaką turi ir mūsų pasirenkama apranga – jei kūną dengs daugiau audinio, jis bus tankus ir uodo straubliukui nepraduriamas, tikėtina, liksime su mažiau įkandimų,“ – priduria ji.
Tyrėjai bei mokslininkei antrina ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas R. Blynas, primindamas apie tinkamų apsaugos nuo uodų priemonių pasirinkimą. Pasak jo, visada svarbu įvertinti jų sudėtį, veiksmingumą ir veikimo trukmę.
„Šiandien rinkoje siūlomas platus uodus ir kitus vabzdžius atbaidančių repelentų asortimentas. Vieni renkasi N,N-dietil-meta-toluamidą (DEET) savo sudėtyje turinčias priemones, kurios tarsi užmaskuoja žmogaus kūno kvapus ir sutrikdo vabzdžių uoslę.
Kiti pirmenybę teikia natūralesnės sudėties repelentams, kurie savo sudėtyje turi vabzdžius atbaidančių eterinių aliejų pavyzdžiui, gvazdikėlių, citrinžolės, eukalipto, kedrų, mėtų ar levandų“, – sako vaistininkas.
Pasak R. Blyno, nereikėtų pamiršti, kad ne visus repelentus galima naudoti mažiems vaikams, tad būtina skaityti gamintojo nurodymus ant pakuotės. Nepriklausomai nuo pasirinktos priemonės, taip pat svarbu ją pakartotinai naudoti, kaip nurodyta gamintojo. Priemonės su DEET įprastai veikia ilgiau, o natūraliu pagrindu pagaminti repelentai – trumpiau.
Kaip elgtis, jei jau įgėlė?
„Kiek ilgai jausime diskomfortą uodo įkąstoje vietoje, priklauso nuo individualios organizmo reakcijos – vieniems niežėjimas, patinimas ir raudonis praeina per kelias valandas, kitiems gali užsitęsti ir kelias dienas ar net ilgiau. Taip yra todėl, nes uodo seilėse esantys baltymai ne tik neleidžia kraujui krešėti, bet ir sukelia imuninės sistemos atsaką, kuris priklauso nuo kiekvieno individualiai. Dėl to jautresniems žmonėms, ypač vaikams ar turintiems odos ligų, gali pasireikšti stipresnė reakcija“, – sako vaistininkas R. Blynas.
Norint sumažinti alerginės reakcijos simptomus, vaistininkas rekomenduoja naudoti specialias priemones – kremus ar pieštukus su arbatmedžio aliejumi, dimetindeno maleatu, amoniaku ar hidrokortizonu. Esant stipresniam niežėjimui ar patinimui, galima vartoti nereceptinius antialerginius vaistus, kurių sudėtyje būtų bilastino, loratadino ar kitų veikliųjų medžiagų. Jei kyla abejonių, visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Pranešimas žiniasklaidai
