Praėjusią savaitę, derėdama su Suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi sodai“ renginiais, vyko netradicinė pamoka kitataučiams suaugusiems mokiniams Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centro (SJMC) Atvirajame jaunimo centre „LANG’as“.
Mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir psichologijos pamokoje, skirtoje M. K. Čiurlionio asmenybei ir kūrybos palikimui. Pamoką vedė neformaliojo švietimo mokytoja Virginija Kiuberienė bei psichologė ir jaunimo darbuotoja – konsultantė Ramunė Ūsė.
Pamoka kitataučiams su Čiurlioniu
Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje vyko Suaugusiųjų mokymosi savaitė. Savaitės metu buvo siekiama įtraukti kuo daugiau suaugusiųjų į mokymosi procesą. Įvairios įstaigos organizavo renginius, skirtus parodyti, koks svarbus yra mokymasis kiekvieno žmogaus gyvenime, kokios yra galimybės atrasti save iš naujo, nepriklausomai nuo amžiaus.
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centre (SJMC) netradicinę pamoką kitataučiams vedė neformaliojo švietimo mokytoja Virginija Kiuberienė ir psichologė, jaunimo darbuotoja – konsultantė Ramunė Ūsė.
Vengiant rusų kalbos, pamoka buvo verčiama iš lietuvių kalbos į ukrainiečių kalbą, versti padėjo kolegė Tatjana. Pamokos tema – „Mokausi lietuviškai su Čiurlioniu“.
Lietuvių kalbos mokytoja su vertimu į ukrainiečių kalbą pristatė, kad šių metų savaitės tema „Mokymosi sodai“ skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Jubiliejus simbolizuoja, kad mokymasis yra vienas iš pasaulio stebuklų. Todėl pamoka buvo skirta pažinti vieną žymiausių mūsų šalies kūrėjų – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.
Mokytoja Virginija Kiuberienė pasakojo apie M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą, pristatė jo asmenybę. Ramunė Ūsė parengė užduotis, kur mokiniai per asociatyvines korteles buvo skatinami „įžiebti“ savo kūrybiškumą.
„M. K. Čiurlionis – menininkas, kuris matė garsus ir girdėjo spalvas. Jūs kiekvienas iš čia esančių mokinių mėginsite atrasti „mažąjį genijų“ savyje, nes kiekvienas iš mūsų turi paslėptą kūrybiškumą“, – sakė Ramunė.
Per paveikslėlius – apie save
Išsitraukę korteles su abstrakčiais paveikslėliais, kuriuose nebuvo aišku, ką vaizduoja, mokiniai turėjo papasakoti, ką ta kortelė atskleidžia apie juos pačius – apie asmenybę, šiandienos nuotaiką, emocijas ar dabartinį gyvenimą.
Pagrindinis reikalavimas buvo papasakoti lietuvių kalba, ieškant tinkamų žodžių, kaip išreikšti save, savo jausmus, naudojant paveikslėlį kaip asociaciją.
Pasak Ramunės, mokiniai sėdėjo ne įprastai suoluose, o aplink stalą. Buvo daug gražių pasisakymų.
Vieni matė save darbo aplinkoje, kiti – motinos meilę ar rūpestį vaikais. Kiekvienas sugebėjo įžvelgti kortelėje kažką artimo sau.
Toliau mokiniai ėmėsi pagrindinės užduoties – M. K. Čiurlionio 12 paveikslų ciklo „Zodiako ženklai“ analizės.
Matydami paveikslus, mokiniai turėjo papasakoti, ką jie mato kiekviename kūrinyje, galbūt atrasti pavaizduotą savo zodiako ženklą, ką jis atspindi jų asmenybėje, kokie būdingi kiekvienam paveikslui simboliai, spalvų panašumai ar saulės vaizdavimas.
Pavyzdžiui, paveiksle „Avinas“ avinas pavaizduotas ant aukšto kalno. Viena mokinė, kurios yra šis zodiako ženklas sakė, kad ji taip pat turi tikslą, kurio siekia. Šaulio zodiako ženklo moteris pasakojo, kad jai paveikslas „Šaulys“ asocijuojasi su laisve – pasirinkimu, šauti į paukštį ar ne.
Gauta didelė dozė pozityvo
M. K. Čiurlionio paveikslų analizė buvo tikrai nepaviršutiniška – kiekvienas interpretavo per asmeninę patirtį.
Mokiniai teigė, kad jiems buvo labai baisu kalbėti lietuviškai.
Su pirmomis kortelėmis kai kas įvardino, jog jaučiasi ne savo vietoje, ne ta klasė, ne ta aplinka, o dar kalbėti lietuviškai.
Tačiau po visų kortelių ir paveikslų aptarimo visi mokiniai buvo labai džiugūs, atviri, nuotaika pakilusi, šypsojosi vieni kitiems.
Dalyviai nuoširdžiai stengėsi bendrauti, rašyti ir dalytis mintimis bei emocijomis lietuviškai. Viena mokinė pripažino, kad norėtų, jog pamokos visada vyktų tokia forma.
„Po to vyko refleksija: mokiniai lietuviškai turėjo atsakyti, kaip jautėsi ir ką išmoko. Jie teigiamai atsiliepė apie pamoką ir apie savo savijautą. Iš šios pamokos gavome didelę dozę pozityvo“, – apibendrino jaunimo darbuotoja–konsultantė.
O lietuvių kalbos mokytoja savo mokiniams skyrė užduotį – užrašyti 10–15 labiausiai patikusių, nelabai suprantamų arba gražiausių lietuviškų žodžių, kurie bus aptarti kitą pamoką.
Sutelkė bendrystei
Pamoka vyko minint M. K. Čiurlionio gimtadienį, todėl jos pabaigoje mokiniai vaišinosi kava, arbata ir jaunimo darbuotojų paruoštais užkandžiais, kurie sukūrė jaukią, simbolinę gimtadienio šventės atmosferą.
Vaišės paskatino dalyvius dar šiek tiek pasikalbėti apie gyvenimą, draugus, pažįstamus, apie tuos, kurie jau išvyko į Ukrainą, ir apie tai, kaip sekasi integruotis į Kėdainių bendruomenę.
Pasak Ramunės Ūsės, ši pamoka buvo tarsi maža bendruomenės šventė, sutelkusi dalyvius bendrystei. Svarbiausia, kad po pamokos niekas neskubėjo skirstytis.
Tarp suaugusiųjų su mama pamokoje dalyvavo ir vienas Kėdainių senamiesčio progimnazijos septintokas, kuris puikiai kalba lietuviškai.
Mokosi daugiau kaip 30 kitakalbių
Šiuo metu Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (SJMC) Neformaliojo suaugusiųjų švietimo skyriuje valstybinės lietuvių kalbos mokosi daugiau kaip 30 kitakalbių. Didžiausią jų dalį sudaro Kėdainių rajone gyvenantys ukrainiečiai.
Kaip informavo skyriaus vedėja Jūratė Vaitonienė, viena grupė mokosi pagal Kėdainių rajono savivaldybės įgyvendinamą projektą „Integracijos tiltai: paslaugų teikimas užsienio kilmės Lietuvos gyventojams Kėdainių rajone“, kurio partneris yra Kėdainių SJMC. Šių dalyvių mokymasis finansuojamas projekto lėšomis. Tuo tarpu asmenys, neatitinkantys projekte nustatytų tikslinės grupės kriterijų, mokosi atskirai – mokamoje grupėje.
Kitakalbiams pamokas veda didelę patirtį sukaupusi lietuvių kalbos ir literatūros bei neformaliojo švietimo mokytoja Virginija Kiuberienė.
Valstybinės kalbos mokymai – tai integraciją stiprinančios programos, kurių tikslas padėti trečiųjų šalių piliečiams sėkmingai įsilieti į Lietuvos visuomenę, darbo rinką ir švietimo sistemą. Dalyviai mokosi kasdienės ir profesinės kalbos, ugdo bendravimo, orientacijos aplinkoje ir savarankiškumo įgūdžius, susipažįsta su Lietuvos kultūra bei kasdienio gyvenimo ypatumais. Lietuvių kalbos mokėjimas – vienas svarbiausių sėkmingos integracijos veiksnių.
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras yra bazinė mokykla, kurioje 2025–2026 m. vykdomi valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų, taip pat valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir lietuvių kalbos mokėjimo lygių nustatymo egzaminai.
Daugiau informacijos: https://smc.kedainiai.lm.lt/valstybine-kalba-ir-lr-konstitucija/
(Nuotr. Jūratės Vaitonienės)
