Search
Pradžia

Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos filiale „Liepa“ vyko susitikimas su rašytoja, jogos praktike, buvusia legendinių žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja Eva Tombak. Planuotas valandos susitikimas pailgėjo kone dvigubai. Autorė pristatė knygą „Ar čia kas nors yra?“. Tai jau aštuntoji rašytojos knyga.

Keistos istorijos atvedė prie knygos

Kaip pasakojo E. Tombak, nuo naujausios knygos užuomazgos iki jos pasirodymo praėjo septyneri metai. Gerai pamena, kaip 2015 metais pasirodžius knygai apie jogą ji davė interviu Lietuvos radijo žurnalistei.

Po šio pokalbio Eva žurnalistę pakvietė kavos. „Mudviejų pokalbis virto monologu, kuris man skambėjo kaip visiškas kliedesys. Ji pradėjo pasakoti apie vaiduoklius, kurie gyvena jos namuose, kuriuos mato jos vaikai, apie kažkokią šmėklą, kurią galima matyti spintoje, apie aiškiaregiškus sapnus, apie tai, kad jos miręs vyras jai skambina ir t. t.

Kai jos paklausiau, ką man su tuo daryti, ji atsakė tiesiog pajutusi, kad man visa tai pravers. Ir tai galėjo pasimiršti, jei nebūtų tęsinio. Po to mane pradėjo persekioti norintys papasakoti savo istorijas. Apie pranašiškus sapnus, prisiminimus iš praėjusio gyvenimo ar apie savo apymirtinę patirtį. Kai per pusę metų tokių istorijų atsirado 6 ar 7, supratau kaip ženklą, kad į tai reikia atkreipti dėmesį“, – pasakojo knygos autorė.

Pirma išklausė, po to užrašė

Suvokusi, kad tai bus mistinių istorijų, kuriomis su ja dalinsis žmonės, užrašymas, E. Tombak įdėjo skelbimą į savo feisbuko paskyrą ir pakvietė norinčius pasidalyti savo mistinėms patirtimis.

Prasidėjus karantinui knygos autorė manė, kad tai gali būti stabdis jos sumanymui, bet įvyko atvirkščiai. „Gal dėl to, kad žmonės turėjo laiko ir buvo labiau pasinėrę į filosofinius apmąstymus ir suvokimą, kas yra gyvenimas, kas vyksta aplinkui.

Supratau, kad tarsi atidariau užtvanką – į mane pasipylė srautas istorijų. Daugybė žmonių parašė, kad jie norėtų jomis pasidalyti. Nežinojau, apie ką jos bus. Iš pradžių klausydavausi visko, ką man pasiūlydavo, ir užrašinėdavau.

Netrukus pastebėjau, kad istorijos pradeda grupuotis. Vieni pasakoja apie savo sapnus, kiti – apie keistenybes, su kuriomis susiduria, kažkas – apie dieviško įsikišimo istorijas, kažkas – apie ekstremalius įvykius, po kurių jie pajuto dievišką jėgą, kažkur juos nuvedusią“, – istorijų turinį komentavo autorė.

Knyga sudaryta iš trijų dalių: pirmoji – savaiminės mistinės patirtys, antroji – haliucinogenų sužadintos būsenos, trečioji – pašnekesiai su mokslininkais, gydytojais, psichologais, astrologais, socialiai aktyviais žmonėmis apie pakitusios sąmonės būsenas, smegenis ir mirties paradoksus.

„Šiandien netikiu, o rytoj gal tikėsiu“

Daugelis žmonių iš pačios autorės artimo rato sako, kad ši knyga jiems yra kaip viltis ir nusiraminimas.

„Aš pati, knygą rašydama 1,5 metų, kasdien po 12 valandų, išgyvenau didžiausią euforiją, kokią gyvenime esu patyrusi. Niekada nesu bendravusi su tokiu kiekiu žmonių, kiek bendravau rašydama šią knygą. Knyga yra dokumentinė, rašydama stengiausi kiek galima išlaikyti autentiškumą.

Šiek tiek mano požiūrio yra, bet nedaug. Nenorėčiau ko nors įskaudinti, parodydama savo požiūrį. Tikiu tuo ar netikiu, negaliu atsakyti. Šiandien netikiu, o rytoj gal tikėsiu“, – prisipažino ji.

,,Mes tarsi visi kalbame apie dvasingumą, gyvenimo prasmę. Ar gyvenimas baigiasi sulig šiuo žemišku gyvenimu, ar kažkas yra po to, bet tuo pačiu ir nekalbame“, – sakė ji, pripažindama, kad ši tema yra labai slidi ir klampi. Bet autorei pavyko tapti tiltu, kuris ne supriešina, bet sujungia žmones.

E. Tombak teigimu, šiai knygai įvadinį žodį parašė neurobiologas, neurobiologijos pradininkas Lietuvoje Osvaldas Rukšėnas. Tai jai buvo stiprus palaikymas ir įvertinimas.

,,Manau, kad šioje knygoje tikrai kažkas yra, o kas tas ir kiek to – priklauso nuo kiekvieno, paimsiančio šią knygą į rankas“, – knygos įžangoje rašo autorė.