Prasidėjus pavasariui kasdien į Lietuvą sugrįžta vis daugiau paukščių, todėl pats metas kelti jiems inkilus. Tai daryti ragina ir Valstybinių miškų urėdija, kovo 9-10 dienomis rengianti akciją „Paukščiai grįžta namo“.

Pirmasis Lietuvoje dar 1922 m. organizuotai inkilus pradėjo kelti gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Šią jau 100-metį gyvuojančią tradiciją aktyviai palaiko ne tik gamtininkai, miškininkai, bet ir gamtai neabejingi paukščių mylėtojai.

Valstybinė miškų urėdija akcijos dienomis visoje šalyje planuoja iškelti daugiau nei 8 000 inkilų bei kviečia tai daryti ir pavienius gyventojus, ir kolektyvus.

 „Džiaugiamės, kad šiais metais inkilų kėlimo šventė vėl bus gyva, urėdijos padaliniuose organizuojame akcijas, kurių metu moksleiviams miškininkai papasakos apie inkilų gamybą, kabinimo taisykles, paukščių rūšis, jų ypatumus. Taip pat iškabinsime net 8 tūkst. inkilų, tad papildomos rankos šiam prasmingam darbui tikrai pravers“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Ką žinoti, gaminant inkilus?

Tinkamai pagamintuose ir iškeltuose inkiluose gali saugiai perėti daugybė rūšių uoksinių paukščių, tačiau tam, kad inkilas netaptų spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Inkilai turi būti gaminami iš natūralių medžiagų – neobliuotų, nedažytų lentų, kad paukščių jaunikliai galėtų lengviau įsikabinti. Inkilai yra geriau užimami, jei landa atsukama į rytų ar pietų pusę. Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, galvodami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti, tačiau lakta patogumą suteikia nebent plėšrūnėms kiaunėms ir katėms, o paukščiams ši kartelė nereikalinga.

Geniai yra įsigudrinę praplatinti inkilo angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu. Miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios smailus genio snapas neįveiks.

Kaip pritvirtinti inkilus?

Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Miškininkai perspėja, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus, kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas, nelaukiant pavasario. Inkilas suteikia prieglobstį ne tik paukščiams perėjimo laikotarpiu – jame gali nakvoti įvairūs paukščiai, apsigyventi vabzdžiai ar kaupti maisto atsargas miegapelės.

Kviečia prisidėti

Kėdainių rajono miškininkai, jau pagaminę apie 50 inkilų, tikisi, kad prie šios akcijos prisidės ne vien jaunieji miško bičiuliai iš įvairių švietimo įstaigų, bet ir pavieniai gyventojai.

Kėdainiečiai, kurie norėtų savo pagamintus inkilus iškelti miške, gali kreiptis į Ąžuoloto girininkijos girininką tel. 8 686 17 162, o rajono gyventojai turėtų susisiekti su savo girininkijos atstovais.

Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos inf.