Kėdainietės Miglės Stogevičiūtės studijų planų prieš ketverius metus vos nesugriovė koronaviruso pandemija. Bet mergina nepasidavė – radusi sprendimą, ji išpildė savo svajonę ir šiandien džiaugiasi Švedijos Lundo universiteto bakalauro studijų diplomu. Šiame universitete ji toliau tęs ir magistrantūros studijas.

Miglė.

Miglė sutiko atskleisti dalelę savo studentiško gyvenimo.

Žinojo, kad nori studijuoti užsienyje

Dar besimokydama Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje pasirinkau toliau studijuoti gana specifinį dalyką – fizinę geografiją ir ekosistemų mokslą.

Nepasakyčiau, kad būtinai dėl šių studijų išvažiavau į Švediją, bet visada žinojau, kad bakalaurą noriu studijuoti užsienyje. Iš dalies gal dėlto, kad brolis baigė magistrantūrą užsienyje ir ten pasiliko.

Iš kitos pusės, lankydama Kėdainių kalbų mokyklą, nuo aštuntos klasės dalyvavau mainų projektuose – iš viso trijuose.

Man visą laiką patiko tarptautinė aplinka, bendravimas su kitų šalių žmonėmis. Visada žinojau, kad jaučiuosi gerai. Kad man tai įdomu, kad noriu patirti daugiau, keliauti.

Pagal mainų programą teko pabuvoti ir Švedijoje, tik tada buvau visiškoje Švedijos šiaurėj, o dabar mokiausi pietinėje dalyje. Tai visiškai kas kita.

Traukė gamtos mokslai

Nors mane traukė ir Olandija, Danija, bet galiausiai viską pasvėrusi – studijų programas, ką būtų įdomiau studijuoti, ,,nusvėrė“ Švedija, juo labiau, kad Švedijoje buvo nemokamas mokslas, o Olandijoje – mokamas. Danijoje mažai bakalauro programų anglų kalba.

Nors šiaip ilgą laiką nežinojau, ką noriu būtent studijuoti. Kai mokykloje reikėjo rinktis A lygius, aš pasirinkau fiziką ir biologiją, ką labai retai kas renkasi. Chemija man nepatiko.

Paprastai daugelis renkasi arba fiziką – chemiją, arba biologiją – chemiją. Dar, pamenu, dubliavosi pamokos – biologiją teko mokytis savarankiškai, o fizikos pamokas galėjau lankyti.

Žinojau, kad noriu rinktis gamtos mokslus. Geografija man sekėsi lengvai, tarsi natūraliai pavykdavo ir egzaminui per daug nesiruošiau. Bet būtent gamtinė geografija labiau patiko negu socialinė.

Svajonę teko atidėti

Svajonę apie studijas užsienyje teko atidėti, nes baigusi Šviesiąją gimnaziją pandemijos metu, išvykti studijuoti į užsienį neturėjusi galimybių. Abitūros egzaminai Lietuvoje buvo nukelti, o baigimo atestatą į mano pasirinktą universitetą Švedijoje reikėjo nusiųsti daug anksčiau.

Atestatą gavau berods tik rugpjūtį. Nenorėjau tiesiog praleisti metų nieko neveikdama. Nusprendžiau tuomet pasimokyti Lietuvoje ir stoti į Vilniaus universitetą, studijuoti aplinkosaugą ir aplinkotyrą. Mokytis teko nuotoliniu būdu.

Automatiškai į Lundo universitetą buvau priimta kitiems mokslo metams. Metusi mokslus VU, išvykau studijuoti į Švediją.

Lunde.

Studijų metai labai dinamiški

Lundas – labiausiai tarptautinis Švedijos universitetas. Mano studijų programoje buvo ne tik švedų studentų, bet gana daug ir užsieniečių. Bakalauro studijos Lunde trunka trejus metus – iš viso mano studijos su metais mokslų VU, truko ketverius metus, kaip ir Lietuvoje.

Šiek tiek užtruko, kol pripratau svetur. Ilgėjausi namų, pati buvau šiek tiek nustebusi, pamačiusi, kad nebus taip lengva, kaip galvojau, susipažinti su naujas žmonėmis.

Su lietuviais susipažinau tik antraisiais studijų metais. Turėjome lietuvaičių grupę feisbuke.

Kiekvieni studijų metai buvo labai skirtingi ir dinamiški. Buvo daug ką veikti.

Ten verda labai specifinis universitetinis gyvenimas. Universitetas ruošia įvairių sričių specialistus.

Ten veikia labai daug studentų organizacijų, yra tokių, kurios pačios turi barus ir klubus, kur studentai juose dirba, bet negauna atlygio, nes tiesiog savanoriauja.

Laplandijoje.

Su vienomis iš tų organizacijų gavau progą pakeliauti į Laplandiją, vykau į Suomiją, Šveicariją.

Pirmaisiais metais artimiau draugavau su užsieniečiais studentais. Studentų buvo ir iš egzotinių kraštų.

Mano artimiausios kursiokės draugės buvo vokietė, kinietė ir japonė.

Studijuojantiems ne iš Europos Sąjungos šalių, už mokslus tenka mokėti. Tokių studentų yra mažiau, nes mokslai brangiai kainuoja.

Tikrasis gyvenimas – bendrabutyje

Nors Lunde yra nemažai studentų bendrabučių, bet jų visiems neužtenka – tenka pakovoti dėl vietos. Pirmaisiais metais nuomojausi kambarį name, jaučiausi keistai, nes buvo ne visi studentai.

Stojau į eilę bendrabučiui gauti ir dar pirmame kurse pavasarį gavau bendrabutį. Gyvenome 13 žmonių viename koridoriuje, turėjome vieną sanitarinį mazgą ir dušą, dalinomės virtuve, o kambaryje esi viena.

Gyvenimas bendrabutyje labai pakeitė studentišką gyvenimą. Labai susibendravome su kaimynais, dauguma jų buvo švedai. Esame labai geri draugai iki šiol – važiuojame vieni pas kitus.

Ypatingas dėmesys studentui

Pajutau, kad Švedijoje labai rūpinamasi studentais. Dažnai klausia, ar neperdegei, ar ne per daug mokaisi. Visada suteikiama pagalba, jeigu tau sunkiau mokytis ar neišlaikai kažko. Egzaminą gali perlaikyti ir už perlaikymą nereikia mokėti, kaip Lietuvoje.

Iš tiesų, iš universiteto sulauki daug pagalbos, jeigu tau jos reikia ir jeigu tu jos prašai. Dėl to man Lunde labai patiko, todėl čia lieku studijuoti magistrą.

Išbandžiusi studijas Vilniaus universitete, Islandijoje bei Lunde, supratau, kad mokymosi sistema man labiausiai patinka Švedijoje. Ji yra gana specifinė. Visada turi vieną modulį (paskaitų ciklą) vienu metu, kai pavyzdžiui, besimokydama VU, turėjau penkis tuo pačiu metu.

Lietuvoje mokaisi biologiją, matematiką, fiziką ir kt. ir tau dėsto skirtingi dėstytojai. O Lunde mokiausi tik tuos dalykus, kurie skirti tik mano specialybės studentams.

Turėjau ekosistemos, atmosferos fizikos, geografinių informacinių sistemų modulius. Turėjome labai daug individualaus darbo. Techniškai tą gali daryti kur nori.

Man labai patiko, kad beveik visi kurso draugai, nors ir individualiai, vis tiek visi mokėmės kartu. Turėjome tokį režimą – visi susirinkdavome universitete ir dirbdavom nuo 10 iki 16 val. Visi kartu padarydavom reikiamus darbus.

Jauteisi gana laisvas – nebuvo ištisai paskaitų. Todėl savidisciplina būtina. Turėjau gal du kursiokus, kurie neturėjo tos disciplinos ir kurių studijos greitai baigėsi. Aš tikrai nebūčiau turėjusi disciplinos, jei būtų reikėję dirbti grįžus namie. Bendrabutyje viena tikrai negali susikaupti, bet jeigu eini į universitetą, ten visa aplinka akademiška – nesimokyti negali, todėl imi ir darai.

Mainų programa – Islandijoje

Studijų metais, pagal mano studijų programą, dėl ko šis mokslas man įdomus, turėjome labai daug pažintinių ekskursijų. Apvažinėjome Švedijos pietus. Savaitei vykome į vieną Švedijos salą, darėme įvairius tyrimus.

Vieną praėjusių metų pusmetį dalyvavau mainų programoje – vykau studijuoti į Islandiją. Buvo labai įdomu. Bet studentiškas gyvenimas ten ne itin smagus. Labai mažai žmonių, viskas be galo brangu.

Šalis labai graži, bet sakyčiau kaip studentui, labai brangi šalis. Daug važinėjom, daug apkeliavom, susipažinau su labai puikiais žmonėmis. Kadangi studijuoju gamtos mokslus, turėjau daug ekskursijų po Islandiją.

Mokytis apie gamtą tokioje šalyje, kurioje gamta įspūdinga, buvo tiesiog puiku.

Ekskursija į Ruandą

Afrikoje.

Šių metų vasarį su Lundo universitetu turėjome ekskursiją į Afriką, į Ruandą. Dvi savaites vykdėme projektą – tyrėme žemės eroziją Afrikoje. Važinėjome po visą šalį aplink, ėmėme įvairius tyrimus, kalbėjomės su vietos ūkininkais.

Turėjome ekskursijų po nacionalinius parkus, į safarį. Tai buvo nerealiausia ekskursiją per visus studijų metus.

Tiesa, prieš važiuojant teko skiepytis nuo geltonojo drugio, hepatito B, nuo maliarijos reikėjo gerti vaistus kiekvieną dieną. Nesusirgau, maistu neapsinuodijau, nors kai kurie kursiokai apsinuodijo. Mes buvome stipresni, negu praėjusių metų studentai, atvykę į Afriką – jiems buvo liūdniau.

Ten susitikome ir dirbome ir su Ruandos universiteto studentais, mums buvo labai gera patirtis.

Bakalauro darbas apie miškų produktyvumą

Rašant bakalauro darbą dariau miškų produktyvumo analizę – kiek anglies sukaupia miškai, palyginus tarp skirtingų miškų masyvų.

Vieni mišką užaugina ir nukerta visus medžius, o yra kita strategija, kaip išgauti medieną – laikyti mišką tarsi ,,pilną“, bet išpjauti kas penktą medį.

Ruandoje.

Tokie du skirtingi sprendimai – ir tada žiūri ar skiriasi miškų produktyvumas.

Jeigu miškas visada yra pilnas, o ne nupjaunamas, jis greičiau regeneruojasi. Yra pliusų ir minusų. Bet mano rezultatai parodė, kad nėra skirtumo.

Bakalauro darbą rašyti buvo gana sunku, nors patys mokslai nepasakyčiau, kad buvo sunkūs, bet viskas pavyko gerai. Nereikėjo vien tiktai ,,kalti“ ir mokytis – čia buvo labai subalansuotas gyvenimas.

Toliau studijuos GIS

Jau esu įstojusi ir į magistrantūrą, mano studijų programa – geografinės informacinės sistemos (GIS).

Žinau, kad į mano pasirinktą magistro studijų programą bandė įstoti apie 300 žmonių, o įstojom – 40.

Stojant į šią GIS programą, turi turėti surinkęs specifinių ,,kreditų“, negali būti visai ,,žalias“. Aš jų turėjau. Dar atsižvelgiama į pažymius ir motyvacinį laišką.

Man pasisekė, kadangi mokiausi tame pačiame universitete, tame pačiame departamente, mano pažymiai geri, todėl buvo lengviau įstoti.

Studijų programoje – geografijos pagrindai, bet daugiau tai informatikos mokslas.

Darbas su kompiuteriu, programavimas, tai yra specifinė GIS programa, kurios mokoma ir Lietuvoje.

Tai darbas su specialia programa, kurią galima pritaikyti bet kokiems duomenims, kurie turi koordinates. Tarkim statant vėjo jėgaines, juk kažkas turi nuspręsti, kur vėjas pučia stipriausiai, kur toliausiai nuo pastatų, kokio aukščio… Viskas apskaičiuojama GIS programoje. Arba dirbant su meteorologais.

Kas man būtų labai įdomu, kad GIS programa naudojama ir miestų planavimui.

Manau, kad bus nesunku susirasti darbą, nes GIS specialistų gana paklausi profesija. Ir ši programa vis plečiasi.

Džiaugiuosi, kad vėl studijuosiu Lunde, mokslas irgi bus nemokamas.

Jaučiasi pasaulio žmogus

Nespausčiau visų abiturientų būtinai važiuoti studijuoti į užsienį. Tai labai priklauso nuo žmogaus.

Turiu artimų draugių, kurios pasiliko studijuoti Lietuvoje. Joms gerai, jos tinkamoje aplinkoje ir joms visai nebūtina vykti į užsienį.

Studijuojant užsienyje yra sunkių momentų, bet jeigu tave domina studijų programa užsienio universitete, sakyčiau, kad būtinai reikia važiuoti.

Pasirinkusi studijas užsienyje, manau padariusi geriausią savo sprendimą. Nors pradžioje buvo gana sunku psichologiškai.

Tačiau studijuojant užsienyje, tiek galimybių atsiranda, tiek potyrių ir tiek naujų žmonių, ir pats jautiesi pasaulio žmogus. Ir tas jausmas labai geras. Reikia būti atviram naujiems pasiūlymams, nuotykiams.

Šiuo metu savo ateitį įsivaizduoju užsienyje. Blogai tik (juokiasi), kad po trijų metų studijų užsienyje prarandu lietuviškus žodžius, nors su šeima kalbėdavau dažnai.