„Miesto simbolis“ mini apvalią sukaktį

„Labai noriu, kad žmonės manęs nelaikytų tinginiu ar vagimi – esu paprastas ir nuoširdus žmogus, mėgstantis bendrauti, pakelti kitiems nuotaiką ir mylintis savo darbą – laikraščių pardavinėjimą“, – Naujųjų metų išvakarėse sakė visų kėdainiečių puikiai pažįstamas Eugenijus Jačionis. 

Visų kėdainiečių puikiai pažįstamas E. Jačionis linki darbingų ir laimingų naujųjų metų.

Į susitikimą kartu su žmona Erika Jačioniene atėjęs vyras norėjęs tiesiog pasipasakoti apie savo kasdienybę ir paprašyti truputį daugiau pakantumo ir atjautos vienas kitam.

Pradėjo nuo prekybos turguje
Laikraščių nešiojimas tapo neatskiriama E. Jačionio gyvenimo dalis. Pokalbio metu jis ne kartą pabrėžė, kad dažnai jaučiasi kaip vaikščiojantis miesto simbolis, kurį visi pažįsta. „Laikraščius, tarp jų ir „Kėdainių mugę“, nešioju jau lygiai 20 metų. O viskas prasidėjo nuo dabar jau nebeleidžiamo „Kėdainių garso“ laikraščio. Vėliau pradėjau pardavinėti ir kitą spaudą“, – sakė vyras.
Tačiau verslavimo gyslelę, kaip pats sakė, jis turėjęs nuo mažų dienų. „Ankstyvoje jaunystėje, dabar jau Amžiną atilsį, senelio pamokytas, eidavau į turgų: nusipirkdavau daržovių ir, paėjęs toliau, pardavinėdavau kiek brangiau. Žinodavau, kurią valandą eiti. Vėliau, per žiemą, prekiaudavau valdiškomis cigaretėmis“, – pasakojo E. Jačionis.
Vėliau „užsikabino“ dirbti laikraščių nešiotoju. E. Jačioniui tas darbas be galo patinkąs iki šiol, tačiau jis prisipažino dažnai išgirstantis šį jo darbą pašiepiančių replikų: toks vyras, o dirba tokį paprastą darbą. „Sako, atseit, geriau eičiau dirbti rimtesnio darbo. Išgirstu sakant, kad laikraščių nešiojimas – nevyriškas, nesunkus ir tinginių darbas“, – kiek pykteli pašnekovas.
E. Jačionis per dieną stengiasi aplankyti kuo daugiau įvairių įstaigų ir organizacijų – jo kelyje savivaldybė, „Sodra“, policijos komisariatas, labai laukiamas yra ligoninėje. Be to, stengiasi aplankyti ir paprastus žmones, kuriuos E. Jačionis įvardija kaip tikras verslininkas – klientus.

Išgelbėjo moters gyvybę
Kasdien ne vieną kilometrą sukariantis laikraščių pardavinėtojas pasakoja, kad yra išgelbėjęs ir vienos moters gyvybę. „Vieną kartą ėjau pardavinėdamas „Mugę“, – pradeda pasakojimą E. Jačionis. – Netikėtai kilo įtarimų dėl vienos vyresnio amžiaus klientės sveikatos, kad galbūt kažkas atsitiko blogai. Bet aš jai išgelbėjau gyvybę. Ji ant viryklės pasidėjo puodą su aliejumi, o pati nuėjo į svetainę prigulti. Norėjo žagarėlių keptis. Virtuvės sienos buvo iškaltos plastiku, o puodas nebuvo uždengtas. Įkaitę riebalai aptaškė sienas, virtuvėje kilo gaisras, viskas buvo stipriai uždūminta. Bet aš nepabūgau nei liepsnos, nei dūmų ir moterį išvedžiau už rankos“, – pabaigęs pasakojimą išdidžiai nusišypso jis.
Naujųjų metų proga vyras ir pats turi kam padėkoti už išgelbėtą gyvybę – užpernai besimaudydamas tvenkinyje jis pradėjo skęsti. „Jau galvojau – viskas, jau Dievulis pasiims.“ Bet plaukti nemokantį E. Jačionį išgelbėjo kėdainietis Julius, kuriam iki šiol laikraščių išnešiotojas yra be galo dėkingas.

Mėgsta pakelti nuotaiką
E. Jačioniui draugiją palaiko ir jo žmona Erika. Nors, kaip pats prisipažino, nuo kėdainiečių moterų yra ne kartą nukentėjęs, Erikai vyras puoselėja šiltus jausmus, nevengia jos palepinti. „Esu laimingas turėdamas Eriką. Atsikėlęs kartais žmonai ir kavos padarau, atnešu į lovą“, – tikina jis. Vėliau priskaldo malkų, pakūrena krosnį ir eina į gatvę pardavinėti laikraščių. Bendrauti mėgstantis Eugenijus nevengia kalbinti moterų, nusišypsoti joms. „Bet tikrai nekabinu jų. Esu laimingai vedęs, bet toks yra mano bendravimo stilius. Jei matau, kad kokiai moteriai nėra nuotaikos, stengiuosi ją pakelti“, – sako jis.
Naujųjų metų proga Eugenijus kviečia visus būti pakančius, linksmus ir laimingus, nebijoti šypsotis ir tikėti svajonėmis. Ir nepamiršti skaityti Kėdainių spaudą!