Miesto seniūnija: lėšų belikę tik „gaisrams“ gesinti

„Naujose vaikų žaidimų aikštelėse – netvarka“, – teigia kėdainietė Sandra, kuri kreipėsi į „Kėdainių mugę“ , pasak jos, neapsikentusi matomo vaizdo. Esą aikštelėse dažnai mėtosi šiukšlės, smėlis iš dėžių išdrabstytas į visas puses, kai palyja, pasidaro „pliurza“, tad kaip vaikams čia žaisti? Sandra stebisi, kodėl seniūnija tinkamai neprižiūri vaikų žaidimų aikštelių. Moters teigimu, smėlis čia nevalomas jau nuo liepos mėnesio.

Nuvykus pasižiūrėti, kaip atrodo kėdainietės nurodytos vaikų žaidimų aikštelės, tarp Mindaugo g. 11 ir Pavasario g. 39 namų, bei prie Rasos g. 2 namo, matyti, kad smėlis išties yra iškapstytas aplink dėžes, bet daug šiukšlių tuokart nesimatė. Tiesa, jų šiek tiek buvo aikštelėje prie J. Basanavičiaus g. 98 namo, vieną kitą popiergalį ar plastikinį maišelį čia greičiausiai atpūtė vėjas nuo gretimai esančių atliekų konteinerių, mat jie ne visada būna uždengti, be to ir žmonės vis dar meta šiukšles greta konteinerių.

Vaikų žaidimų aikšteles mieste patikėta prižiūrėti seniūnijos darbuotojams. Darbo organizavimo inžinierius Vytautas Petraitis tikina, kad šių aikštelių tikrai nepaliko likimo valiai, tiesiog nebespėjama visų darbų atlikti čia ir dabar.

Per mažos pajėgos

„Mieste tokie dideli plotai, tiek visokių sporto aikštynų, naujų žaidimo aikštelių įrengta, o mes teturim 12 nuolatinių darbuotojų. Laikinai esam į darbą priėmę ilgalaikius bedarbius atsiųstus iš Užimtumo tarnybos pagal specialią programą. Anksčiau dar ateidavo bent po kelis ar keliolika žmonių atidirbti už pašalpas, vis būdavo šiokia tokia pagalba, bet įstatymai pasikeitė, mes negalim jų versti dirbti, o savanoriškai nelabai kas ir ateina. Darbo rankų mums labai trūksta“, – sakė seniūnijos atstovas.

V. Petraičio teigimu, seniūnijos darbuotojams reikia ne tik palaikyti tvarką mieste, bet ir spręsti, ką daryti su visu tuo, kas lieka po vandalų siautėjimo. O šie išmone nesiskundžia – pavyzdžiui, išilgai perpus perlaužia špižinį suolą, su visais pamatais rauna įrengtas šiukšliadėžes arba suoliukus, ką nors padega, aprašinėja, nulaužia, nutraukia…

„Nėra savaitės, kad nereikėtų ko nors taisyti, tvarkyti, atnaujinti. Gyventojai tik skųstis moka, vis kaltina, kad nieko neveikiam, bet pabūtų mūsų kailyje, žinotų, kaip viskas vyksta. Vos spėjam paskui vandalų darbelius. Pirmiausia reaguojam į rimtesnes problemas, o sušluoti smėlį vaikų žaidimų aikštelėse galėtų ir patys gyventojai, juk jų pačių vaikai ir iškapsto tą smėlį.

Apskritai, reikia geriau auklėti jaunimą, nes dabar toks įspūdis, kad vaikai nemoka tausoti to, kas yra padaryta jų labui. Štai, prie Rasos g. 2 namo įrengtame aikštyne vietoj to, kad išbėgtų pro vartus atsinešti už aikštelės tvoros nuskriejusį kamuolį, jaunuoliai išspiria tvoros segmentą ir eina kiaurai. Kiek kartų jau keitėme tuos segmentus. Kai juos išlaužia, atgal nebegali sudėti, turi dėti naują.

„Miesto parke parkūro aikštelė buvo taip visa aprašinėta, apipaišyta visokiomis nešvankybėmis, kad teko 20 kilogramų dažų sunaudoti, kol viską perdažėme“, – sakė V. Petraitis.

Ir viskas vyksta po gyventojų langais. Taip tai žmonės mato, kas su kuo į pasimatymus eina, o kai laužo, spardo, gadina aikštelės inventorių – nemato, o jei ir mato – nereaguoja, tik skundžiasi, kad niekas nieko nedaro.

O ką mes? Patys sulaikyt tų piktadarių negalim, viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai tik nuo 8 iki 17 val. dirba, policijos ekipažų irgi nedaug belikę, jei kas praneša – kol atvažiuoja, jau neberanda tų niekadėjų. Viską lemia auklėjimas. Ko norėt, man ir pačiam, kai pričiupom vieną blogai pasielgusį vaiką, jo tėvas yra pasakęs: „Ar tai tavo nuosavybė? Ne? Tai ko čia rūpiniesi? Kol nesikeis požiūris, kad čia ne vien seniūnijos, bet visų miestelėnų turtas, nieko nebus“, – įsitikinęs miesto seniūnijos darbo organizavimo inžinierius.

V. Petraitis sako pasigendantis ir bendrijų pirmininkų dėmesio šioms miesto niokojimo problemoms, esą, jei visi bent kiek kreiptų didesnį dėmesį, tokių įvykių po gyventojų langais tikrai sumažėtų.

Įžvelgia auklėjimo spragas

Pakalbinta praeivė Virga irgi mano, kad akmenuką dėl situacijos vaikų žaidimų aikštelėse reiktų mesti ne vien į seniūnijos, bet ir į pačių tėvelių daržą.

„Kai paklausėte, kas turi tvarkyti čia iškapstytą smėlį, prisiminiau vasarą mačiusi, kaip nedidelis vaikiukas žaidė smėlio dėžėje ir su kastuvėliu pylė smėliuką už dėžės krašto, šalia sėdėjusi jauna mamytė buvo tiek „įlindusi“ į telefoną, kad nematė, ką veikia vaikutis. Jei tėvai nepaaiškina, kaip elgtis, nesudrausmina, tai ir matom dabartinį vaizdą – smėlis tikrai plačiai išdrabstytas, kai bus sausa, gerai būtų sušluoti. Vaikus reikėtų pamokyti ir savo šiukšles susirinkti. Ateina, ką nors užkandžiauja ir viską meta po kojomis, negi ir namie jie taip elgiasi?“, – svarsto kėdainietė.

Vandalai siaučia visame mieste

„Miesto parke parkūro aikštelė buvo taip visa aprašinėta, apipaišyta visokiomis nešvankybėmis, kad teko 20 kilogramų dažų sunaudoti, kol viską perdažėme. Po kurio laiko vėl tas pats. Galiausiai pastatėme vaizdo stebėjimo kamerą, jų mieste daugiau reikėtų.

Ledo arenoje šalia „Aušros“ progimnazijos lipa stogo konstrukcijomis, kiek šviestuvų jau nulaužta, lietvamzdžiai nuspardyti, žodžiu, baisu, kas su tais kėdainiečiais darosi? Viską niokoja nežmoniškai.

Užsimano piešti – ir piešia, rašo, kur papuola. Stotelių suoliukai, šiukšliadėžės, sienos – viskas aprašinėta, tai gerai, jei dar įmanoma nuvalyt, o jei ne, lopais juk nedažysi. Tos naujos šiukšliadėžės dažytos milteliniu būdu, net nežinau, kaip jas reikės atnaujinti.

Skongalio pliaže irgi išrautos ir šiukšliadėžės, ir nauji suoliukai. Vienas net į darželio teritoriją įmestas, teko važiuot pasiimti. Rangovus įpareigojome geriau įtvirtinti, bet jei norės sulaužyti, tai vistiek sulaužys, išraus. Nieko negali padaryti“, – piktadarių daromą žalą vardijo seniūnijos atstovas.

Kiek pinigų perniek nueina

Miesto seniūnijos darbo organizavimo inžinierius V. Petraitis pasakojo, kad vandalų „darbeliai“ miestui brangiai atsieina.

„Pavyzdžiui, Radvilų g. daugiafunkciame aikštyne pakabinome naujus tentus, kiek pabuvo? Tik dvi savaites – vėl pradegino, o juk už vieną tentą mokėjome daugiau nei 1 000 eurų. Grindys išlaužytos, terasinių lentų kvadrato kaina – 45 eurai, bet kokių lentų čia nesudėsi, neatitinka mat­menys, o jei naujai viską pakloti – lėšų prasme kosmosas gaunasi.

Vaikų žaidimų aikštelėse visi įrengimai turi būti atestuoti, originalūs, visa tai brangiai kainuoja. Jei kokią detalę ne tokią įdėsi ir, neduok Dieve, nutiks kokia nelaimė, mus po teismus užtampys.

Daug ką atliekame savo darbuotojų jėgomis, bet rimtesniems darbams reikia ir rangovų ieškoti, ir viešuosius pirkimus vykdyti. Tai užtrunka, tada ir lėšų daugiau reikia, o iš kur jų paimti?

Žodžiu, situacija tikrai liūdna, miesto tvarkymui skirti pinigai senka. Viskas išbrango, o biudžetas liko toks, kaip pernai. Kartais mėnesio gale net kurui pritrūksta pinigų.

Buvom planavę remontuoti ištrupėjusius seniūnijos laiptus, net sąmatą padarėm, bet nebeliko pinigų. Jų yra tik „gaisrams“ mieste gesinti. Aišku, yra darbų, kuriuos žūtbūt turim padaryti, pavyzdžiui, prie naujos IKI parduotuvės, kur padarytas naujas pravažiavimas, reikės tvorą tverti, kad vaikai, žaidžiantys su kamuoliu greta esančiame aikštyne, būtų saugūs“, – kalbėjo V. Petraitis.

Titulinė nuotrauka: „Kaip vaikams žaisti tokioje pliurzėje? Kodėl seniūnija netvarko žaidimo aikštelių?“, – klausia kėdainietė Sandra.