,,Šis apdovanojimas mano gyvenimo nepakeis – dirbsiu kaip dirbau puikiame ,,Ryto“ progimnazijos kolektyve, toliau rengsimės chorų festivaliams, muzikiniams projektams, ruošimės konkursui ,,Dainų dainelė“, Dainų ir šokių šventėms“, – sako 2024-ųjų Kėdainių krašto Metų mokytoja, „Ryto“ progimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Žydrė Vancevičienė, šį rugsėjį pradėjusį 32-tus pedagoginio darbo metus, sutikusi pasikalbėti apie muzikos mokytojo kasdienybę, muzikos svarbą žmogaus gyvenime bei savo svajones.
Nutilus šventiniam šurmuliui, išklausius daugybės sveikinimų ir į vazas sumerkus gėlių puokštes, ar susimąstėte, jog esate ypatingai įvertinta? Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
Tokie apdovanojimai skiriami ne kasdien, tad, be abejo, jie džiugina. Jausmas vienas – norisi dar kažką prasmingesnio nuveikti, nes tiek žmonių tiki manimi, mano darbais.
Aš žinau, kad niekas mano gyvenime po šio apdovanojimo nepasikeis. Dirbsiu kaip dirbau puikiame „Ryto“ progimnazijos kolektyve. Tik mokykloje, kurioje menai užima lygiavertę vietą kartu su kitais mokomaisiais dalykais, kurioje sudarytos sąlygos dirbti kūrybiškai gali augti, tobulėti, ir pasiekti gerų rezultatų.
Kokia jūsų pedagoginio darbo patirtis?
Šis rugsėjis – trisdešimt antrasis. Jaučiuosi sukaupusi nemažą tiek pedagoginę, tiek asmeninę patirtį. Gyvenime ne tik mes esame mokytojais.
Kantrybės, empatijos, kūrybiškumo priimant įvairius sprendimus, naujų technologijų pažinimo, atvirumo ir gebėjimo priimti pokyčius – viso to išmokau iš savo mokinių.
Iš kur esate kilusi, ar Kėdainiai – gimtasis miestas?
Esu kilusi iš Kėdainių, baigiau J. Paukštelio vidurinę mokyklą. Aktyviai dalyvavau mokyklos gyvenime, mokiausi puikioje klasėje.
Šioje mokykloje prabėgo įdomiausi mano gyvenimo metai. Tikriausiai todėl ir pasirinkau mokytojo profesiją.
Ar besimokydama mokykloje jūs pati dainavote chore ar ansamblyje?
Mokykloje ir dainavau, ir grojau, ir šokau. Lankiau muzikos mokyklą, tuo metu buvo privalomos choro pamokos, tai teko dainuoti muzikos mokyklos chore.
Kad pati vadovausiu vaikų chorams – tikrai apie tai nesvajojau.
Man pasisekė, kad nuo pat pirmųjų darbo metų man teko dirbti kartu su Vitute Dudoniene, nusipelniusia muzikos mokytoja, Kultūros premijos laureate. Mano kolegė labai noriai dalinosi savo gerąja darbo patirtimi.
Vitutė buvo pirmoji mokytoja mano pedagoginiame darbe. Aš turėjau iš ko pasimokyti kaip reikia dirbti su chorais, ansambliais. Tai buvo man geras startas.
Kaip keitėsi mokinių požiūris į muzikos pamokas?
Manau, kad požiūrį į savo pamokas formuoja pats mokytojas. Kai atlikinėjau praktiką pas mokytoją Vitutę Dudonienę, pamačiau, kad šioje mokykloje muzika yra rimta pamoka. Jau buvo mokytojos įdirbis. Man nereikėjo nieko įrodinėti, tik dirbti.
Mūsų mokykla buvo viena iš pirmųjų, kur pradinių klasių mokytojos muzikos pamokas ,,atidavė“ muzikos mokytojai. Tai dar labiau pakėlė mūsų mokyklos meninį lygį.
Kaip manote, ką mokiniai labiausiai vertina jūsų darbe?
To reikėtų paklausti pačių mokinių. Labai daug gerų žodžių sulaukiu iš mokinių.
Būnu laiminga, kai nuskamba daina ir vaikai tai pajunta, kai po koncertų, atrankų į Dainų šventes, dalyvaudami tose šventėse jie būna tokie pakylėti, kai man pavyksta kažką gero nuveikti dėl vaikų, padėti jiems užgriuvus sunkumams, paguosti, suprasti, suorganizuoti gerą išvyką, pravesti įdomią pamoką, klasės renginį, kai galiu skirti laiko įvairiems pokalbiams su vaikais ir dar daug daug dalykų.
Vaikai jaučia nuoširdumą ir tai vertina.
Sakoma, kad neturinčių balso žmonių nėra, gal yra neišlavintas balsas, ar svarbiau – išlavinta klausa?
Kiekvienas žmogus turi klausą. Klausos lavinimas yra procesas, kuris gali vykti visą gyvenimą, tačiau tam tikrais amžiaus tarpsniais jis yra ypač efektyvus.
Mokslininkai dažnai teigia, kad iki 10-12 metų amžiaus yra palankiausias laikas išlavinti absoliučią klausą, jei tam yra skiriama sisteminga praktika. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti vaikų muzikinę klausą, o tuo pačiu ir balsą.
Šiais laikais tikrai nelengva prisikviesti vaikus dainuoti į chorą. Pradinukams labai patinka dainuoti, visur dalyvauti, na o su paaugliais jau yra sunkiau.
Tėvų ir mokyklos palaikymas yra labai svarbus veiksnys. Tačiau visi sunkumai yra įveikiami, išgyvenami ir mes dainuojam toliau.
Kokius savo mokinių, bet tuo pačiu ir jūsų laimėjimus galėtumėt išskirti?
Didžiausią įspūdį man ir vaikams palieka dalyvavimas Respublikinėse dainų šventėse, dalyvavimas ,,Dainų dainelės“ laureatų koncerte Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dalyvavimas projekte „Malda pasauliui“, Europa Cantat junior 2022 festivalyje.
Jūsų mokiniai patenka į TV konkursą ,,Dainų dainelė“, ar sunku rengti šiam konkursui?
Mokinių rengimas ,,Dainų dainelės“ konkursui – iššūkių kupinas procesas. Konkursai dažnai sukelia didelį spaudimą mokiniams ir mokytojams.
Pasiruošimo metu mokytojas turi padėti mokiniui ne tik išmokti dainuoti kūrinius, bet ir valdyti stresą bei įtampą, ugdyti pasitikėjimą savimi ir sceninę patirtį.
Kas antrus metus jūsų darbą vainikuoja Respublikinė dainų šventė – kiek metų tenka joje dalyvauti?
Dainų šventėse dalyvauju nuo 1995 metų. Tais metais buvo pirmoji mano Moksleivių dainų šventė. Nuo to laiko dalyvauju visose Dainų šventėse tiek rajone, tiek respublikoje.
Kaip skatinate mokinių motyvaciją dalyvauti įvairiuose festivaliuose, konkursuose, olimpiadose?
Kiekvieno mokinio motyvacija dalyvauti konkurse gali būti skirtinga. Kai kurie mokiniai natūraliai mėgsta varžytis ir siekti tobulumo, kiti gali jausti didelį spaudimą.
Mokytojas turi rasti būdą, kaip palaikyti mokinių motyvaciją ir skatinti juos nuolat tobulėti.
Esate ne tik muzikos mokytoja, bet ir auklėtoja. Teko girdėti, kad palaikote artimą ryšį su mokiniais, mokate suburti ir tėvų bendruomenę. Ar iš tiesų, šiandieniam pedagogui tenka daug bendrauti su mokinių tėvais?
Nėra lengvas klasės auklėtojo darbas, bet man labai patinka. Tu turi galimybę pažinti mokinį kaip asmenybę, gali tapti jo patarėju, gali daryti didelę įtaką vertybių ugdymui, padėti mokiniams suprasti ir tvarkytis su savo emocijomis, mokyti atsparumo ir pozityvaus požiūrio.
Labai svarbus ryšys yra ir su mokinių tėveliais. Tuomet tėveliai dažniau įsitraukia į mokyklos veiklas, klasės renginius, šventės. Tai stiprina ne tik klasės bendruomenę, bet ir tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.
O kur dar kiti įvairūs muzikiniai pasirodymai mokykloje? Iš kur imate idėjų, sumanymų?
Sunku net pasakyti iš kur tiek idėjų gimsta. Pačiai sunku suvokti. Įkvėpimo semiuosi iš knygų, filmų, koncertų, spektaklių, seminarų, įvairiausių video peržiūrų, iš savo kūrybiškų kolegių.
Gerų rezultatų nepasieksi be darbo, repeticijos po pamokų ,,suvalgydavo“ jūsų asmeninį laiką, ar dar likdavo laiko savo šeimai, ypač kai vaikai dar buvo maži?
Kol vaikai buvo maži, truputėlį buvo sunkiau. Be senelių pagalbos neapsėjome.
Nuo mažens vaikai su manimi būdavo mokykloje. Jiems labai patikdavo.
Kai patys pradėjo lankyti mokyklą, tai aš juos matydavau dažnai. Visiems savo vaikams vedžiau muzikos pamokas. Aš juos pažinau ir kaip mokinius. Įdomi patirtis.
Na, o jie nuo pat mažens matė kaip aš dirbu, kartu važiuodavo į ekskursijas, turistinius žygius, dalyvaudavo mano klasės renginiuose.
O kai paaugo, drauge su manimi dalyvaudavo mokyklos meno šventėse, Dainų šventėse. Manau, kad ir mamos dėmesio jiems pakako.
Mūsų visi vaikai baigė muzikos mokyklą, toliau muzikuoja dėl savęs. Negali be muzikos gyventi.
Kokie yra muzikinių klasių privalumai?
Muzikinėse klasėse ugdomi mokinių muzikiniai, kūrybiniai ir muzikos atlikimo gebėjimai. Mokiniai turi daugiau galimybių koncertuoti, dalyvauti muzikiniuose projektuose ar konkursuose.
Per šią veiklą vaikai įgyja daug kompetencijų, bet svarbiausia, kad dalyvaudami muzikinėje veikloje, jie išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti dideliame kolektyve, išmoksta būti atsakingais, per muziką jie geriau suvokia savo ir kitų emocijas.
Įveikia scenos baimę, patiria sėkmės jausmą. Tai labai stiprina vaikų savivertę.
Dalyvavimas muzikinėje veikloje padeda vaikams tapti kūrybingais bei atsakingais.
Ar neteko išgirsti mesteltų nuomonių, kad muzika – nerimtas dalykas?
Manau, kad yra žmonių taip manančių. Čia yra žmogaus vertybių supratimas, nepakankamas supratimas apie muzikos sudėtingumą, apie muzikos svarbą vaiko ugdymui, asmenybės formavimui.
Muzikos mokytojų misija ir yra visuomenei rodyti muzikinio ugdymo svarbą.
Ar randate laiko savo laisvalaikiui, ką mėgstate veikti?
Kaip ir daugelis žmonių,laisvalaikiu mėgstu skaityti knygas, žiūrėti filmus, keliauti, dalyvauti pėsčiųjų žygiuose, leisti laiką sode.
Kokių turite svajonių, planų?
Bėda ta, kad negaliu prisiminti savo svajonių (šypsosi) Pasvajoju ir pamirštu. Na, o planus diktuoja gyvenimas. Artimiausiuose planuose yra koncertas „Purienos“ darželyje ir Kalėdinis koncertas ar miuziklas, dar nežinau. Tarsimės su kolegėmis.
Aš daugiau turiu norų, nei svajonių ar planų. Pavyzdžiui, norėčiau sudalyvauti birželio mėnesį Taline vyksiančioje tarptautinėje muzikų konferencijoje, norėčiau su choru sudalyvauti kokiame nors festivalyje užsienyje.
Prieš porą metų išsipildė mano noras – koncertuoti Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tikiu, kad norai greičiau pildosi nei svajonės.
Jei galėtumėt atsukti laiko ratą, ką norėtumėt keisti savo gyvenime?
Nieko nenorėčiau keisti savo gyvenime. Priimu gyvenimą tokį, koks yra.
Kuo muzika svarbi žmogaus gyvenime?
Muzika praturtina mūsų kasdienybę, suteikia galimybių saviraiškai, ugdo svarbias gyvenimo įgūdžių savybes, taip pat padeda gerinti emocinę ir fizinę sveikatą.
Muzika yra ne tik pramoga ar pomėgis – tai svarbus būdas, kaip žmonės gali geriau pažinti save, kitus ir pasaulį.
O ką muzika reiškia jums?
Svarbiausia man, kad aš per muziką galiu vaikams perteikti gyvenimiškas vertybes, tokias kaip kūrybiškumas, atsakomybė ir drausmė.
Galiu ugdyti mokinių estetinį suvokimą ir gebėjimą per muziką jausti emocijas, išreikšti save, padėti jiems atrasti ir išreikšti savo talentus.
