Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusį gripo sezoną dėl sunkių ligos komplikacijų Lietuvoje mirė 27 žmonės. Didžioji dalis mirusiųjų – daugiau nei 85 proc. – buvo nepasiskiepiję sezonine gripo vakcina.
Vaistininkas Faustas Bertulis pasakoja, kaip pastebėti pirmuosius gripą išduodančius simptomus ir apsisaugoti nuo galimų komplikacijų.
Įprastai gripo sezonas trunka nuo spalio iki pavasario vidurio, per šį laikotarpį Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 30 tūkst. infekcijos atvejų. Dalis pacientų būna ne tik hospitalizuojami, bet ir gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Vaistininkas tikina, kad tai, kaip stipriai jausime gripo simptomatiką ir ar susidursime su komplikacijomis priklauso nuo bendros žmogaus organizmo būklės, šalutinių ligų ir konkrečiai viruso atmainai turimų antikūnų.
Staigi ligos pradžia
Anot F. Bertulio, užsikrėtus gripu, įprastai pirmųjų simptomų ilgai laukti nereikia – jie pasireiškia per vieną ar keletą dienų, tačiau gali pasireikšti ir per porą valandų nuo užsikrėtimo.
„Ligos eiga dažniausiai prasideda nuo lengvos slogos ir gerklės perštėjimo, tačiau simptomai pamažu intensyvėja: gali atsirasti kosulys, nosies užgulimas, imti skaudėti akis, galvą, raumenis ir sąnarius, kankinti nuovargis ir gerokai pakilusi kūno temperatūra, siekianti 38 laipsnius ar daugiau.
Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, viduriuojama ar vemiama“, – simptomus vardija vaistininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad lengva gripo forma įprastai tęsiasi iki savaitės, o pasiskiepijus simptomai jaučiami vos keletą dienų, tačiau sunki ligos forma gali trukti ir ilgiau. Labai svarbu stebėti savo simptomus ir jei jie yra sunkūs, nedelsti kreiptis į medikus, ypač jei priklausote rizikos grupei.
F. Bertulis pabrėžia, kad nors nemaža visuomenės dalis vis dar klaidingai mano, jog ligos eigą gali palengvinti antibiotikai, labai svarbu nesuklysti ir neimti vartoti namuose užsilikusių antibiotikų – pastarieji yra neveiksmingi prieš virusus. Tačiau esant sunkesniems simptomams ar komplikacijų rizikoms, medikai skiria pacientams specialius antivirusinius vaistus, kuriuos reikia pradėti vartoti praėjus ne daugiau kaip 48 val. po pirmųjų simptomų.
Kas privalo skirti daugiau dėmesio apsisaugojimui?
Vaistininkas F. Bertulis taip pat įvardija, kad net ir ligos atveju gydytojų skiriami antivirusiniai vaistai nepakečia gripo vakcinos suteikiamos apsaugos. Jei vakcinos komponentai gerai atitinka tuo metu plintančią gripo atmainą, skiepų efektyvumas gali siekti net 90 proc. Jis primena, kad mokslininkai kasmet atlieka sergamumo gripu analizę ir pagal gautus duomenis nustato labiausiai tikėtinas viruso formas. Būtent pagal jas parenkami komponentai Lietuvoje ir Europoje naudojamų vakcinų gamybai.
2024–2025 metų gripo sezono vakcinos skirtos apsaugoti nuo keturių skirtingų gripo atmainų šių gripo virusų – A Victoria, A Thailand, B Austria ir B Phuket tipų. Nors pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją, norint šį sezoną išvengti galimų ligos komplikacijų, pakanka pasiskiepyti trivalente gripo vakcina, tačiau pacientams yra pasiekiama ir keturvalentė.
„Pasiskiepyti nuo šios infekcijos labai svarbu sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ar LOPL, turintiems kepenų ar inkstų funkcijų sutrikimų, diabetą, silpną imuninę sistemą, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Vakcinuotis patariama ir vyresniems nei 65 metų asmenims, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims. Šios asmenų grupės yra lengviausiai pažeidžiamos, o simptomų sunkumo bei ligos komplikacijų rizika nepasiskiepijus išlieka didelė.
Galimos gripo komplikacijos nesustoja ties ausies uždegimu ar sinusitu, nepasiskiepijus kyla grėsmė susirgti ir plaučių uždegimu, bronchitu, net encefalitu – smegenų dangalų uždegimu, taip pat įvairiomis nervų sistemos ir kraujotakos sistemos ligomis. Pasiskiepyti sezonine gripo vakcina galima ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir vaistinėse. Aš, kaip išplėstinės praktikos vaistininkas, spalį jau stebiu augančius norinčiųjų pasiskiepyti srautus“, – paaiškina F. Bertulis.
Visgi pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per maždaug dvi savaites nuo vakcinacijos, todėl šį laikotarpį vis dar reikia įprastai saugotis: laikytis kosėjimo etiketo, dažnai muilu plauti ar dezinfekuoti rankas, sezono metu vengti viešų susibūrimo vietų, stiprinti organizmą įvairiais vitaminais ir mineralais.
Organizmo stiprinimas – papildoma nauda
Vaistinių tinklo atstovas priduria, jog prasidėjus gripo sezonui patariama ne tik pasiskiepyti, bet ir išlaikyti stiprų organizmą – kuo tvirtesnė žmogaus imuninė sistema, tuo mažesnė ne tik gripo, bet ir kitų virusių ligų komplikacijų rizika bei trumpesnė pati ligos eiga. F. Bertulis pataria į kasdienį valgiaraštį įtraukti vitaminų C, D, omega-3 riebiųjų rūgščių bei cinko turinčių produktų.
„Sveikas žmogus vitamino C per parą turėtų gauti apie 1000 mg, tačiau susirgus kartais galima vartoti ir dvigubą dozę. Vitamino D įprasta kasdienė dozė yra 1000–2000 TV, tačiau sergant lėtinėmis ligomis gydytojai dozę gali ir padidinti. Cinkas yra reikalingas imuninei funkcijai palaikyti, padeda mažinti uždegiminius procesus organizme – sergant jo patariama vartoti yra 30–40 mg per parą. Jei pasirenkamas maisto papildų vartojimo kelias, prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – vardija farmacijos specialistas.
Anot jo, svarbu nepamiršti ir omega-3 riebiųjų rūgščių teikiamos naudos, tokios kaip lėtinių uždegimų slopinimas, smegenų ir kraujotakos funkcijų gerinimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad kruopštus omega-3 vartojimas sumažina įvairių infekcijų komplikacijų riziką, pavyzdžiui, užsikrėtus gripo virusu, gali sumažėti plaučių uždegimo tikimybė.
„Camelia” pranešimas žiniasklaidai
