„Mamyčių isterija“ dėl viruso: mokyklos sunkiai prisitaiko

Prasidėjo trečia mokslo metų savaitė, rodos, gyvenimas turėtų stoti į įprastas vėžes, tačiau tėvų baimė ir rūpesčiai, išleidžiant savo vaikus į mokyklas, išlieka. Mokinių tėvai nerimauja ir dėl galimo koronaviruso plitimo mokyklose, ir dėl ugdymo proceso, ir dėl tikimybės, kad sugrįš nuotolinis mokymas.

Apie tai, su kokiais iššūkiais susidūrė Kėdainių rajono mokyklose besimokančių vaikų tėvai, „Kėdainių mugei“ papasakojo pradinukus ir vyresnių klasių atžalas auginančios mamos. Tiesa, anonimiškai (vardai ir pavardės, ugdymo įstaigų pavadinimai redakcijai žinomi).

Atsižvelgė į prašymus

Vienos miesto progimnazijos antroko mama Inga pasakojo, kad naujais mokslo metais didžiausiais iššūkiais tapo pamokų laiko pakeitimas ir srautų reguliavimas. Pasirodo, didžiausia problema buvo, jog pamokos nuo rugsėjo 2 d. prasidėdavo ne 8.00 val., kaip buvo įprasta, o 8.45 val., taip pat buvo nuspręsta, kad nuo rugsėjo 7 d. pamokos prasidėti turės 8.55 val.

„Progimnazijos vadovybė, keisdama pamokų laiką, net nepadarė tėvų apklausos, ar šis laikas jiems tinka, nes gi dauguma dirba nuo 8.00 val. Ne kiekvienas darbdavys sutiks keisti darbo grafiką. Labai džiaugiuosi ir sakau ačiū, kad progimnazijos vadovai atsižvelgė į tėvų prašymus ir pamokos vėl vyksta įprastu laiku, t.y. 8.00 val.“, – kalbėjo Inga.

Jautė stresą

Pasak mamos, jos vaikui didelis stresas buvo srautų reguliavimas, nes pradinukams reikėjo eiti ne pro pagrindinį įėjimą.

Labai neigiamai visus veikia sklandantys gandai apie planuojamą įvesti karantiną ir nuotolinį mokymą.

„Siauri laiptai ir baimė nuo jų nukristi, o dar be proto sunki kuprinė, kuri vaiką verčia atgal. Kaskart labai pergyvenau išleisdama sūnų į mokyklą, nes matydavau, kad jis jaučia didžiulį stresą“, – prisipažino Inga.

Tėvai neįleidžiami

Moksleivių mamoms sunku buvo pasakyti, kaip mokyklos laikosi koronaviruso prevencijos – dezinfekcijos ir atstumų, nes tėvai neįleidžiami į progimnaziją. Saugantis COVID-19 plitimo mokyklose, visame rajone tėvai negali vaikų palydėti iki klasės ar rūbinės, todėl savo atžalas jie palydi tik iki mokyklos pastato.

„Mano nuomone, neįmanoma sureguliuoti srautų, kai progimnazijoje mokosi tiek daug mokinių. Kaip galima išlaikyti atstumus, kai klasėje yra 25 mokiniai, o viename suole sėdi po du vaikus?“ – svarstė Inga.

Blogi prisiminimai

Mama šypsosi, kad prisiminus nuotolinį mokymą iš karto sukyla blogi prisiminimai, nes mokytis namuose buvo labai sunku tiek pačiam vaikui, tiek ir tėvams.

„Sūnus ne viską suprasdavo, nes buvo pirmokas, todėl didžiąją laiko dalį reikėdavo praleisti kartu, aiškinant, ką reikia padaryti. Dar viena didelė problema buvo, jog ne visi tėvai pedagogai ir gerai moka išaiškinti, ką ir kaip reikia daryti. Man asmeniškai labai sunku buvo suderinti darbą su vaiko mokslais, nes taip pat dirbau nuotoliniu būdu. Galima sakyti, kad kovo–birželio mėnesiais dirbau visą parą, nes reikėjo ir sūnų išmokyti, ir atlikti savo darbus“, – pasakojo Inga.

Vis tik moteris, atsižvelgdama į pastarojo mėnesio koronaviruso plitimą šalyje, ypač mokyklose, galvoja, kad nuotolinio mokymosi neišvengsime ir šiais mokslo metais.

Trūko informacijos

Dviejų vaikų mama Valdonė pripažino, jog prieš mokslo metus tradiciškai trūko tikslesnės ir laiku pateikiamos informacijos apie planuojamą mokslo metų pradžią, būsimą tvarką mokykloje. Be to, labai neigiamai visus veikia sklandantys gandai apie planuojamą įvesti karantiną ir nuotolinį mokymą.
„Juokingiausia, kad net nurodomos konkrečios datos, kada tai turėtų įvykti. Vis tik sunkiausia mokslo metų pradžioje buvo nežinia ir apribojimai tėvams patekti į mokyklą“, – sakė Valdonė.

Bėda dėl maitinimo

Du pašnekovės vaikai mokosi miesto progimnazijos penktoje ir gimnazijos pirmoje klasėse.

„Progimnazijoje ypač aštri tapo vaikų maitinimo problema. Dėl abejotino patikimumo moksleivių srautų reguliavimo vaikai, ypač jaunesnieji, nekalbu apie pradinukus, nespėja pavalgyti mokyklos valgykloje. Per pertraukas vaikai išvaromi iš kabinetų į koridorių. Tai nesaugu ne tik dėl galimos COVID-19 grėsmės, bet taip eliminuojama vaikams galimybė ramiai ir tvarkingai suvalgyti iš namų atsineštus priešpiečius. Drąsesnieji valgo toje vaikų masėje tiesiog koridoriuje, bet tai priimtina anaiptol ne visiems“, – pasakojo Valdonė.

Glaudžiai bendradarbiauja

Kėdainietė pripažino, kad su abiejų mokyklų, kuriose mokosi jos vaikai, vadovais jai pačiai kontaktuoti neteko. Progimnazijoje besimokančios dukters auklėtoja tėvams labai aiškiai perdavė visą reikalingą ir jai žinomą informaciją, glaudžiai bendradarbiauja ir su tėvais, ir su vaikais.

Gluminantys dalykai

Tačiau mamą stebina mokyklos vadovybės pasenęs požiūris ir pavėluotas kai kurių praktinių klausimų sprendimas.

„Glumina, jog mokykla nesugeba užtikrinti stabilumo naudojantis kai kuriais elementariais dalykais: kas keletą metų dėl neaiškių priežasčių keičiami elektroninio mokinio pažymėjimo tiekėjai. Mokykla garsiai kalba apie tai, kad skatina mokinius mokyklos valgykloje atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o tam naudoti specialią sistemą ir atsiskaitymus vykdyti naudojantis mokinio pažymėjimu, tačiau neįspėjusi keičia pažymėjimų tiekėją. Tai reiškia, jog ne tik vaikai dabar neturi galimybės atsiskaityti mokyklos valgykloje ne grynaisiais pinigais, bet ir tėvams neaišku, ar tai bus įmanoma su naujaisiais pažymėjimais. Maža to, tėvai įveliami į galimai konfliktines situacijas su įmone, kuriai reikėdavo pervesti pinigus tam, kad vaikai jais galėtų naudotis“, – savo nuomonę atvirai išdėstė Valdonė.

Galėtų turėti atsargai 

Pasak pašnekovės, mokyklos taisyklės pakeistos įvedant papildomų pareigų tėvams ir vaikams, bet nekeičiant mokyklos atsakomybės ir įsipareigojimų.
„Tikiu, kad sudėtinga tuos pakeitimus atlikti. Manau, jog mokykloje trūksta apsauginių kaukių ir dezinfekcinio skysčio. Mūsų, tėvų, pareiga pasirūpinti apsaugos priemonėmis savo atžaloms, tačiau reikia įvertinti, kad vaikai yra vaikai ir vienkartinės kaukės gali suplyšti, nutrūkti laikikliai, galų gale vaikas gali kaukę pamiršti namie ar pamesti. Tokiems atvejams kaukių turėtų būti mokykloje“, – kalbėjo Valdonė.

Pasidalino su draugais

Moteris papasakoja ir tikrą istoriją, nutikusią mokykloje, kai suplyšus kaukei, kitos mokykloje vaikui neatsitrado.

„Gerai, kad yra rūpestingų tėvų ir tvarkingų vaikų, kurie turi atsarginių ir pasidalina su klasės draugais“, – pastebėjo Valdonė.

Ir tiko, ir netiko

Du vaikus auginanti kėdainietė įsitikinusi, kad nuotolinis mokymas tiko motyvuotiems, disciplinuotiems ir (arba) nedrąsiems, lėtesniems vaikams, nes jiems užteko supratimo, kad ir tokiomis sąlygomis mokytis svarbu, nekėlė streso mokyklos triukšmas ir kiti dirginantys veiksniai.

„Daugumos moksleivių atveju rezultatai rodo, jog progreso nepasiekta, o kai kuriais atvejais regresas akivaizdus. Bet kokiu atveju nuotolinis mokymas daug geriau nei jokio ir jau dabar galvočiau, ypač vyresniųjų klasių moksleiviams, apie kombinuotą mokymą, kai dalį laiko vaikai dirba mokyklose, o dalį – savarankiškai atlieka užduotis namuose ir nuotoliniu būdu konsultuojasi su mokytojais,“ – kalbėjo Valdonė.

Bėdų nebuvo

Vienoje iš miesto gimnazijų besimokančios antrokės mama Odeta sako, kad prasidėjus naujiems mokslo metams didelių iššūkių nepatyrė.

„Neįvardinčiau didelių problemų. Galbūt dabar gimnazijoje vaikams kyla didesnių nepatogumų dėl to, kad reikia nešioti dėl kaukes“, – sakė moteris.

Atsirado spragos

Pasak gimnazistės mamos, jai smagu, kad dukra pagaliau pradėjo eiti į mokyklą, nes karantinas ne tik visiškai išmušė iš dienotvarkės, bet ir atsirado pamokų, kuriose išlindo mokslo žinių spragos.

„Fiziką, chemiją ir matematiką sekėsi žymiai blogiau suprasti. Nenorėčiau, kad vėl būtų įvestas nuotolinis mokymas.Vaikams reikia priprasti keltis anksti ryte, susiplanuoti visą dienotvarkę, suderinti būrelių laikus. Jaučiasi didelis nuovargis. Jiems liūdna, kad negali mokykloje susitikti su kitais mokiniais, trūksta bendravimo. Tikiuosi, kad neteks susirgti ir nebus nuotolinio mokymo“, – sakė Odeta.

Ar ilgam sugrįžo?

Kėdainietės Ilonos sūnus mokosi trečioje miesto gimnazijos klasėje.
„Prieš mokslo metus, kaip ir visiems, nebuvo aišku, kaip vyks mokslo metai – nuotoliniu būdu ar „gyvai“. Kai tai paaiškėjo, vis tiek liko nežinia, ar ilgam grįš į klases, bet dėl to labiau jaudinosi vaikai, nes nenori nuotolinio mokymo. Nori bendrauti gyvai vieni su kitais, pasiilgę bendravimo“, – kalbėjo moteris.

Kaukes stengiasi dėvėti visi, tvarka griežta.

Atneša pedagogai

Kitas moters sūnus mokosi miesto progimnazijoje.
„Teko girdėti iš pedagogo, kad prieš rugsėjį savivaldybė skyrė mokyklai šimtą kaukių. O mokykla per dieną sunaudoja pusę jų, nes prieidamas prie mokinio nesaugiu atstumu, mokytojas užsideda kaukę. Tad jie nešasi savo kaukes. Taip pat kai kurie atsinešė savo dezinfekcinių skysčių, popierinių rankšluosčių ir duoda vaikams klasėse“, – pasakojo Ilona.

Trūksta sąmoningumo

Pasak moters, COVID-19 pandemija aiškiai atskleidė, kad bėda yra visuomenės sąmoningumo trūkumas.

„Neretai tėvai turėdavo įrodinėti mokytojams, kad klasėse apskritai reikalingas muilas. O ką kalbėti apie šiltą vandenį iš čiaupo klasėje? Tai ne mokyklos, visos švietimo sistemos bėda. Kitas pavyzdys, kosti 50 proc. mokyklos bendruomenės, pusės vaikų klasėse nėra, o mokykla dėl pliuso rengia Kaziuko mugę, po kurios iškrenta likusieji ir apskritai buvo paskelbtas šalyje karantinas arba mokyklos vadovybė tėvų susirūpinimą dėl COVID-19 pavasarį pavadina „mamyčių isterija“?, – savo nuomone pasidalino Ilona.

Viskas įveikiama

Kėdainietė atvira ir nuotolinio mokymo klausimu. Žinoma, per pusmetį pasaulis taip pasikeitė, kad nuotolinis mokymas tapo reikalingu dalyku, be kurio ateityje neišgyvensime. Tik abejonė, ar jis toks pat kokybiškas.
„Kai jau įveikti visi sunkumai, manau, kad sūnui sekėsi neblogai. Aišku, gali tekti prie to grįžti. Tai nelengva tėvams, nes šalia savo darbų reikia pasirūpinti informacinių technologijų įranga, interneto ryšiu, stebėti, kad mažesnis vaikas kažko nepraleistų. Teko girdėti iš tėvų, kad pirmokas pavasarį pražiopsojo pamokėlę, nes pasirodo, nepažįsta laikrodžio… Bet atsirado sistema, manau, viskas įveikiama“, – kalbėjo Ilona.