Prieš Kalėdas tradiciškai įsisuka dovanų paieškos karštligė. Vieni atsakingai iš anksto suplanuoja, kuo pradžiuginti savo artimuosius ar draugus, o kiti sprendimą, ką dovanoti, priima spontaniškai.

Prieš kelias dienas autobusų stotelėje mama su vaiku garsiai kalbėjosi.

„Mama, nupirk man Kalėdoms šuniuką“, – prašė kokių devynerių metų vaikas.

,,Dar ko?“ – mestelėjo mama.

„Prašau, nupirk. Mano visi draugai turi po šuniuką. Aš irgi noriu“, – neatlyžo berniukas.

„Nė nesvajok.“

„Mama, man vienam namuose būna liūdna. Su šuniuku galėčiau žaisti. Nupirk, prašau, prašau.“

Kartais būna dovanojami ir kitokie gyvūnai: vėžliai, gyvalazdės, gyvatės. (Pexels.com nuotr.)

Šie žodžiai moterį greitai nuginklavo ir ji sutiko. Sutiko nė nepasiūliusi susėsti ir viską aptarti, kas augintiniu rūpinsis, kas jį lyjant ar sningant kas rytą ir vakarą išves pavedžioti, atliks kitus priežiūros darbus.

Šeimos narių gyvenimo ritmą keleriems ar keliolikai metų į priekį neabejotinai pakeisiantis sprendimas buvo priimtas vos per 2–3 minutes.

Ar sprendimas geras?

Gyvūnų gerove besirūpinantys specialistai sako, jog ne.

,,Gyvūnas – ne dovanų gautas niekutis, kurį gali įdėti į stalčių ir pamiršti, ne knyga, kuri metų metus gali dulkėti lentynoje. Tai – gyvas sutvėrimas, kurio poreikių negalėsi nepaisyti.

Mažas, pūkuotas, didžiuliu kaspinu ar nykštuko kepure papuoštas gyvūnėlis – miela dovana. Nemažai žmonių ją priima su džiaugsmu.

Ir tie poreikiai vis didės. Gyvūną reikės ne tik pamaitinti, pavedžioti, bet ir pasirūpinti jo higiena, skiepyti, ženklinti, dresuoti, jei susirgs, vesti pas veterinarą. Bus ne tik rūpesčių, bet ir išlaidų. Ir tai truks ne vienus, o kokius 10, gal net 20 metų. Todėl prieš įsigyjant gyvūnėlį ar jį dovanojant reikia gerai pagalvoti, ar žmogus tam pasiruošęs“, – atsakingai elgtis ragina gyvūnų mylėtojai ir gynėjai.

Kartais žmonės, vaikydamiesi madų ar norėdami stebinti aplinkinius, stengiasi įsigyti kuo retesnę, kuo įmantresnę veislę, bet neįsigilina į tokių gyvūnų gyvensenos ypatumus. Po to stebisi, kodėl negali su jais susitvarkyti, kodėl augintiniai elgiasi vienaip ar kitaip.

Kinologijos specialistai sako, kad jei aktyvaus būdo gyvūnas namuose bus ilgai paliktas vienas ir neturės kuo užsiimti, jis gali imti graužti batus, draskyti baldus, nuversti gėlių vazonus ar prikrėsti kitų šunybių, už kurias susilauks šeimininkų rūstybės.

Dalis padovanotų gyvūnų po kurio laiko išmetami į gatvę arba patenka į prieglaudas. (Pexels.com nuotr.)

Jei šuo sutvertas saugoti teritoriją, daugiabučio namo bute jis nuolat los, nes aplinkoje girdisi daug garsų. Medžiotojiškų instinktų vedamas šuo gatvėje vaikysis dviratininkus, bėgikus ar paukščius. Vieni gyvūnai geriau jausis šiltose, kiti, atvirkščiai, – vėsesnėse patalpose. Todėl, prieš renkantis augintinį, svarbu viską išsiaiškinti apie tą veislę iki smulkmenų ir pagalvoti, ar galėsite patenkinti gyvūno poreikius ir duoti tai, ko reikalauja jo prigimtis.

Miela dovana taps (ne)reikalinga?

Mažas, pūkuotas, didžiuliu kaspinu ar nykštuko kepure papuoštas gyvūnėlis – miela dovana. Nemažai žmonių ją priima su džiaugsmu. Jei keturkojui pasiseka, jis tampa šeimos nariu.

„Kai draugas man Kalėdoms padovanojo mažytį Jorkšyro terjerą, suglumau, ar turėsiu pakankamai laiko, noro ir galimybių tinkamai pasirūpinti savo augintiniu? Žinau istorijų, kai žmonės perka mielai atrodančius gyvūnėlius vien tam, kad jais galėtų pasipuikuoti socialiniuose tinkluose, o realiai jų nemyli, neskiria jiems laiko. Nenorėjau būti tokia šeimininke, todėl nutariau trūks plyš tinkamai rūpintis savo šuniuku. Dabar be jo savo gyvenimo neįsivaizduoju“, – sako Ligita.

Deja, ne visos istorijos turi laimingą tęsinį. Yra žmonių, kurie, kol gyvūnas mažas, juo pasidžiaugia, o vėliau, kai namuose gyvūnėlis ima graužti baldus, dergti ant kilimo, kai rimtai suserga ar atsiveda naują vadą, keturkojo greitai atsikratoma.

Lietuvoje kasmet į prieglaudas patenka apie 15 000 gyvūnų. O kiek dar jų būna išmetama į gatvę, išvežama į atokesnes gyvenvietes, miške pririšama prie medžio, užkasama į žemę ar paskandinama vandens telkiniuose?

Vienoje iš gyvūnų prieglaudų savanoriaujanti Justina sako negalinti patikėti tuo, ką mato.

„Labiausiai yra skriaudžiami neveisliniai šuniukai, kačiukai. Jie pas mus atkeliauja sumušti, kartais net sulaužytomis galūnėmis, aptekę parazitais, į kaltūną susivėlusiu kailiu. Jei gyvūnas su kilmės dokumentais ir už jį mokėta brangiau, tada kiek padoriau su juo elgiasi, bet ir tokie gyvūnai, ypač sulaukę senatvės, patenka į prieglaudas. Stengiamės jais visais kiek įmanoma geriau pasirūpinti“, – sako savanorystei savo laiko negailinti mergina.

„Labiausiai yra skriaudžiami neveisliniai šuniukai, kačiukai. Jie pas mus atkeliauja sumušti, kartais net sulaužytomis galūnėmis, aptekę parazitais, į kaltūną susivėlusiu kailiu“, – sako vienoje iš gyvūnų prieglaudų savanoriaujanti Justina.

Pagal priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, iki ateinančių metų gegužės visi Lietuvoje esantys šunys, katės ir šeškai privalės būti paženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre, bet iki tol, kol tai iš tiesų bus įgyvendinta, kiek dar gyvūnėlių bus atsisakyta?

Kita problema – invaziniai gyvūnai

Kartais būna dovanojami ir kitokie gyvūnai: vėžliai, gyvalazdės, gyvatės, varlės, šinšilos, žuvytės, driežai, vorai ir kiti laukiniai gyvūnai. Aplinkosaugininkai ragina elgtis atsakingai.

„Gyvūnai neturėtų būti dovanojami, juos rekomenduojame įsigyti tik sau, gerai apsvarsčius ir susiplanavus. Svarbu įvertinti, ar turite pakankamai žinių apie būsimo augintinio biologiją, elgseną, laikymo sąlygas, kurios turi atitikti jo poreikius, ar jam paaugus galėsite skirti daugiau laiko priežiūrai.

Įsigyjant laukinius gyvūnus reikia įsitikinti, ar jie nėra saugomos rūšies arba invaziniai. (Pexels.com nuotr.)

Galbūt reikės didesnio akvariumo, terariumo ar narvelio, todėl tam teks rasti lėšų ir vietos namuose“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Pasak jos, apsisprendus įsigyti laukinį gyvūną, pirmiausia reikia būti tikram, kad jis nėra invazinis ar saugomos rūšies, nes tokiems gyvūnams keliami specialūs reikalavimai. Į invazinių gyvūnų sąrašus įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti be leidimo.

„Iš invazinių gyvūnų namuose ar voljeruose gali būti auginami marmuriniai vėžiai, raštuotieji ir puošnieji vėžliai, Palaso bei juodosios voverės, jautinės varlės, egiptinės žąsys, baltaskruostės stačiauodegės antys, sibiriniai burundukai ir pan.

Kaip augintinius, jei jie buvo įgyti prieš rūšį įrašant į invazinių rūšių sąrašus, leidžiama auginti be leidimo iki jų natūralios mirties neveisiant ir užtikrinant, kad jie nepabėgs į gamtą. Jeigu nesilaikoma galiojančių įstatymų arba neturima reikalingų leidimų, dokumentų, taikomos sankcijos, gyvūnai gali būti konfiskuoti.

Jokiu būdu svetimžemių gyvūnų negalima paleisti į natūralią gamtą. Pasitaiko atvejų, kai atsibodusios žuvytės, vėžliai, graužikai tyčia paleidžiami, paukšteliai išskrenda pro atvertus langus, gali pasprukti ar būna paleidžiami ir kiti gyvūnai.

Pirkdami saugomų rūšių gyvūnus prisidedate prie jų naikinimo“, – įspėja aplinkosaugininkai.