Kėdainiuose viešėjusi Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė ne tik kalbėjo apie diskriminaciją, bet ir dalijo patarimus, kaip išvengti klaidų siekiant nepažeisti Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų.

Agneta Lobačevskytė (kairėje) apie lygias galimybes diskutavo su rajono mero pavaduotoja Olga Urboniene.

Agneta Lobačevskytė (kairėje) apie lygias galimybes diskutavo su rajono mero pavaduotoja Olga Urboniene.

Savivaldybės administracijos specialistai, seniūnai akylai klausėsi patarimų, kaip kasdieniuose darbuose nepažeisti įstatymų.

„Pernai mūsų tarnyba iš viso gavo 265 skundus ir atliko 65 tyrimus kontrolieriaus iniciatyva. Daugiausia – 85 tyrimai – atlikti dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, 71 tyrimas atliktas dėl galimos diskriminacijos religijos pagrindu, o 48 – dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu. Mažiausiai tyrimų – po 4 – atlikta dėl galimos diskriminacijos kalbos ir kilmės pagrindais.

Išsaugusį tyrimų skaičių dėl galimos diskriminacijos religijos pagrindu (2014 metais gauti 26 tokie skundai) lėmė gauti 64 skundai iš skirtingų pareiškėjų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai nustačius privalomąjį vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Pareiškėjai nurodė, kad jų vaikai diskriminuojami religijos pagrindu, kadangi daugumoje skiepo sudėčių neva yra abortuotų kūdikių ląstelių. Visi pareiškėjai praktikuoja krikščionybę, o oficialus bažnyčios požiūris į abortus yra neigiamas, todėl jie negali leisti, kad jų vaikai būtų skiepijami“, – sakė A. Lobačevskytė.

Lygių galimybių kontrolierės patarimų atidžiai klausėsi Kėdainių rajono seniūnai.

Lygių galimybių kontrolierės patarimų atidžiai klausėsi Kėdainių rajono seniūnai.

Agneta Lobačevskytė teigė, kad nors 2015 metai Tarnybai buvo rekordiniai nuo pat įsteigimo dienos pagal gautų skundų skaičių, tačiau vis dar trūksta suvokimo apie lygias galimybes. Tai patvirtina mažas gaunamų skundų skaičius iš mažesnių miestų ir regionų bei nedidelis skundų skaičius dėl galimos diskriminacijos kalbos, kilmės, lytinės orientacijos, rasės ir etninės priklausomybės pagrindais. Siekiant, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba veiktų efektyviai, turi būti didinamas ne tik jos žinomumas, bet ir tobulinama teisinė bazė.

2015 metais 47 proc. visų tyrimų atlikti dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos, 33 proc. – dėl diskriminacijos darbo santykių srityje, 17 proc. – vartotojų teisių srityje ir tik 1 proc. – švietimo ir mokslo srityje. Iš visų pareiškėjų 62 proc. buvo moterys, 38 proc. – vyrai.

„Kai sulaukiame skundo, jog gali būti pažeisti įstatymai, nedelsiant imamės tyrimo. Šštai, pernai nustatėme, kad Panevėžyje buvo pažeistas lygių galimybių įstatymas dėl socialinės padėties. Buvo patvirtinta, kad papildomai savivaldybė mojės išmokas šeimoms, globojančioms vaikus, tačiau paramą gaus tik tos šeimos, kurios vaikus globoti pradėės po sprendimo patvirtinimo. Mes nustatėme, kad toks sprendimas nėra teisingas – paramą turėtų gauti ir anksčiau vaikus globoti pradėjusios šeimos.

Patitaiko įvairių pažeidimų skelbimuose, kai norodoma, jog privaloma sukurti darbvo vietą būtent vyrui arba bus įdarbintas teisininkas, išsilavinimą įgijęs Vilniaus universitete. Tokiais atvejais mes fiksuojame pažeidimus“, – darbo ypatumais dalijosi lygių galimybių kontrolierė.

A. Lobačevskytė priminė, kad diskriminacija – tai neteisingas elgesys, kuomet yra apribojamos ar atimamos žmogaus teisės. Jeigu žmogus mano, kad jis yra diskriminuojamas, tai gali skųstis lygių galimybių kontrolieriui.