Kėdainių rajono Moterų krizių centras kartu su partneriais keturiose Lietuvos savivaldybėse – Vilniaus miesto, Kauno miesto, Visagino rajono ir Utenos rajono – įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Įvardinti. Atpažinti. Keisti. Švietimo srities darbuotojų kompetencijų kėlimas lyčių lygybės srityje Kėdainių mieste.

„Projekto metu vyksta reguliarūs susitikimai su kitais projekto partneriais, keičiamasi patirtimi ir įžvalgomis“, – sako projekto lyčių lygybės ambasadorė, Kėdainių rajono Moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė.

Vykdant projektą bendradarbiaujama ir su Kėdainių Šviesiąja gimnazija ne tik įnešant „naujų vėjų“, tačiau ir plečiant mokytojų ir gimnazistų akiratį.

Tema pasirinkta neatsitiktinai

2022 metais asociacija Vilniaus Moterų namai kartu su partneriais penkiose savivaldybėse įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Įvardinti. Atpažinti. Keisti. Švietimo srities darbuotojų kompetencijų kėlimas lyčių lygybės srityje.“

Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Kaip žinia, lyčių lygybė yra demokratijos pagrindas, o šiuo metu, kuomet kaimyninėse Rytų šalyse jau kuris laikas grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant pilietines ir politines teises, ugdyti mokyklinio amžiaus jaunimo pagarbą pagrindinėms demokratinėms vertybėms, tokioms kaip žmogaus teisių pirmumo principas, lyčių lygybė ir nediskriminavimas, teisę nepatirti smurto, o tuo pačiu ir atsparumą propagandai, manipuliuojančiai pseudovertybėmis, yra itin svarbu.

Svarbu pastebėti, kad būtent prieš žmogaus teises nukreipta propaganda, prisidengiant taip vadinamų „tradicinių vertybių gynimu“, paruošė kelią ir tiesioginei Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, kurią remia didelė šios propagandos paveikta Rusijos visuomenės dalis.

Pažymėtina, jog netgi kai kurios ES narės, Lenkija ir Vengrija, ilgiau flirtavusios su radikaliosios dešinės ideologija ir jos brukamomis „tradicinėmis vertybėmis“, nebelaikomos konsoliduotos demokratijos šalimis. Šiose valstybėse pažeidžiamas teisės viršenybės principas, sunkinamos pilietinių organizacijų veiklos sąlygos ir ribojamos moterų reprodukcinės teisės ir laisvės.

Lyčių lygybės įgyvendinimas švietimo ir ugdymo srityje

Nerimą kelia tai, jog ir Lietuvoje moterų žmogaus teisių apsauga jau kurį laiką patiria nuosmukį. Europos lyčių lygybės institutas, 2021 m. analizuodamas lyčių lygybės pažangą Europos Sąjungos šalyse narėse, Lietuvos padėtį įvertino 58,4 taškais iš 100 galimų (ES vidurkis – 68). Prasčiausi lyčių lygybės rodikliai tarp moterų ir vyrų išlieka žinių srityje (56.1 taškas), kas rodo
horizontalios lyčių segregacijos išplitimą švietimo sektoriuje.

SADM, vykdančiai lyčių lygybės ministerijos funkcijas, pereitoje kadencijoje sustabdžius su lyčių lygybe susijusių programų įgyvendinimą, jų vietoje buvo pateiktos lyčiai neutralios ir itin konservatyvios taip vadinamos plėtros programos, įskaitant ir Švietimo plėtros programą.

Didelį nerimą kelią ir tai, jog nėra lytiškumo ugdymo programų, pritaikytų įvairaus amžiaus moksleivių grupėms. Atvirkščiai, yra brukama mokslu nepagrįsta ir menkas praktinio pritaikymo galimybes suteikianti Sveikatos ugdymo bendroji programa, parengta teologų (?) iš esmės palaikanti lyčių vaidmenų stereotipus. Anot ekspertų, programa yra perkrauta dorinio ugdymo turiniu ir stokoja jaunuoliams svarbių temų pateikimo, tokių kaip kontracepcija, lytinė tapatybė, žinių apie psichikos sveikata, ligų profilaktika, reprodukcinė sveikata ir teisės. Panašias pavojingas nuostatas išsako ir kai kurie Seimo nariai, pvz., kontracepcijos prieinamumo didinimas siekiant mažinti nepageidaujamų paauglių nėštumų skaičių (itin aukštas Lietuvoje) kai kurių Seimo narių įvardijamas kaip… mirties kultūra (V. Aleknaitė-Abramikienė).

Pažymėtina, kad prastas lytinis švietimas reiškia ne tik didesnes rizikas, susijusias su seksualine ir reprodukcine sveikata, bet ir prastesnį savęs pažinimą bei kito asmens ribų ir laisvės apsispręsti supratimą. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2022 visuomenei pristatė apžvalgą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2020–2021“, kurioje, be kita ko, įvardijo lytiškumo ugdymo spragas ir iššūkius.

Apžvalgoje pabrėžiama, jog „šiuo metu nei viena pedagogo kvalifikaciją suteikianti studijų programa neturi privalomo kurso, kuriame būtų gvildenama lyties ir ugdymo ar apskritai lytiškumo ugdymo kaip jaunų žmonių teisės temos. Rengiama Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa sulaukė kritikos dėl paviršutiniškos lytiškumo temų aprėpties.” Pastebėsime, jog joje neskiriama deramo dėmesio ir lyčių lygybės tematikai.

Projektu „Įvardinti. Atpažinti. Keisti. Švietimo srities darbuotojų kompetencijų kėlimas lyčių lygybės srityje“ siekiama kelti švietimo srities darbuotojų kompetencijas lyčių lygybės srityje, išmokyti atpažinti lyčių vaidmenų stereotipus, suteikti įrankius ir paskatinti švietimo srities darbuotojus savo darbe taikyti nediskriminuojančias praktikas, įgalinančias tiek merginas, tiek vaikinus siekti savo aukščiausio potencialo nepriklausomai nuo jų lyties.

Švietimas ir lyčių vaidmenų stereotipai

2020 m. Jungtinių Tautų plėtros programos paskelbtas lyčių socialinių normų indeksas vertinantis lyčių lygybę per žmonių turimą šališkumą lyties atžvilgiu, atskleidė, kad 91 % vyrų ir 86 % moterų turi bent vieną aiškiai neigiamą nuostatą moterų atžvilgiu politikos, ekonomikos, švietimo srityse, taip pat ir moterų kūno neliečiamumo bei integralumo aspektu. Tyrimai atskleidžia, kad šios neigiamos nuostatos veikia tiek darbo aplinkoje, tiek ir asmeniniame gyvenime, daro įtaką priimamiems sprendimams ir pasirinkimams.

Šališkumas dėl lyties dažnai būna nesąmoningas, grįstas mitais, nepagrįstais įsitikinimais ir neretai prieštarauja tiesioginei asmens patirčiai. Vienas tokių pavyzdžių yra stereotipinis įsitikinimas, kad mergaitės kalba daugiau nei berniukai. Sadker ir Sadker (1985) atlikto tyrimo metu mokytojams buvo rodomas filmas, po kurio jie buvo prašomi įvardinti kas kalbėjo daugiau, mergaitės ar berniukai. Nors kiekybiniai duomenys rodė, kad berniukai kalbėjo tris kartus daugiau, dauguma mokytojų teigė, kad mergaitės kalbėjo daugiau nei berniukai.

Tyrimo rezultatai, kuomet moksleivių darbai buvo vertinami žinant arba nežinant mokinio vardo (tai yra galint identifikuoti jos ar jo lytį) parodė, kad mokytojai nesąmoningai yra linkę nuvertinti mokines ir pervertinti mokinius (Lavy ir Sand, 2015). Taip pat tyrimai, kuriuose dalyvavę mokytojai buvo stebimi, atskleidė, kad:

mokytojai daugiau bendrauja su berniukais nei su mergaitėmis;

berniukai sulaukia daugiau pagyrimų, kritikos ir galimybės pasitaisyti nei mergaitės;

diskusijos metu berniukai aštuonis kartus dažniau nei mergaitės šaukia iš vietos;

mokytojai mažiau linkę stabdyti berniukų elgesį, net jei jis pažeidžia klasės taisykles.

Taigi, mažiau mokytojų dėmesio sulaukiančios merginos gali nuvertinti savo gebėjimus ir prarasti motyvaciją siekti aukštų akademinių rezultatų. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad pradinių mokyklų mokytojų turimos lyčių vaidmenų stereotipinės nuostatos turi neigiamos įtakos moksleivių akademiniams pasiekimams vidurinėje ir aukštojoje mokykloje bei nepalankiai veikia studijų krypties pasirinkimą, ypač tiksliųjų mokslų (Lavy ir Sand 2015; Terrier 2016). Mokslininkai atotrūkį tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų srityje sieja su lyčių stereotipais (Bharadwaj ir kt., 2015).

Kaip pažymi Jungtinių Tautų organizacija, lyčių stereotipai tiesiogiai prisideda prie vyrų smurto prieš moteris pateisinimo ir normalizavimo. Pastebėtina, jog šios tendencijos mažiau išreikštos tose šalyse, kuriose didesnė faktinė lyčių lygybė, tokiose kaip Šiaurės šalys (American Foundation for Suicide Prevention, 2021).

Švietimo srities darbuotojai gali prisidėti prie šių žalingų lyčių vaidmenų stereotipų naikinimo, bet taip pat gali prisidėti prie jų palaikymo bei perdavimo ateities kartoms. Projekto „Įvardinti. Atpažinti. Keisti. Švietimo srities darbuotojų kompetencijų kėlimas lyčių lygybės srityje“ veiklos nukreiptos į švietimo srities darbuotojų kompetencijų didinimą lyčių lygybės ir nediskriminavimo srityje, siekiant sumažinti žalingų lyčių vaidmenų stereotipų įtaką mokymo ir ugdymo proceso turiniui ir rezultatams.

Viena iš projekto veiklų – lyčių lygybės ambasadorių parengimas penkiose Lietuvos regionuose – Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Utenos ir Visagino savivaldybėse, kurie turėtų nešti žinią apie lyčių lygybės svarbą mokymo ir ugdymo procese. Tačiau svarbiausia šio Projekto tikslinė grupė – penkiose savivaldybėse veikiančių gimnazijų darbuotojai, pedagogai ir specialistai. Jiems buvo surengti mokymai iš lyčių lygybės ir nediskriminavimo srities, parengti ir suteikti įrankiai, kuriuos naudojant šie specialistai galės efektyviau užtikrinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą mokymo ir ugdymo procese. Įgyvendinant projektą parengtos ir bus išleistos švietimo srities darbuotojams skirtos metodinės rekomendacijos „Lyčių lygybė ir nediskriminavimas mokymo ir ugdymo procese“. Rekomendacijose pateikiami naujausių mokslinių tyrimų rezultatai, analizuojama mokslinė literatūra, apžvelgiamas istorinis ir politinis lyčių lygybės kontekstas.

Projekto rėmuose, gavus autorių leidimą naudoti metodiką, buvo pakartotas 2020 metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos su partneriais atliktas tyrimas „Lyčių stereotipai mokyklose“. 2020 metais atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog respondentai buvo linkę manyti, jog be kita ko, vyrai geresni lyderiai, o moterys emocijomis vadovaujasi daugiau nei loginiu mąstymu, kad moterys turi labiau rūpintis vaikais, o vyrai – išlaikyti šeimą, ir to negalima laikyti palankiomis tendencijomis. Taip pat paaiškėjo nerimą kelianti tendencija, jog tiek mokytojai, tiek mokiniai neturi aiškios nuomonės apie seksualinio priekabiavimo apraiškas ir dinamiką, yra linkę priekabiaujantį elgesį laikyti flirtu.

Pakartojus tyrimą 5 Lietuvos gimnazijose gauti panašūs rezultatai. Tačiau svarbu pastebėti ir pozityvias tendencijas, visų pirma tai, kad požiūris į lyčių vaidmenų stereotipus kinta, jų įtaka mažėja. Pavyzdžiui, kalbant apie merginų ir vaikinų pomėgius ir pasirinkimus, apklausos dalyviai buvo labiau linkę sutikti, kad mergaitės ir berniukai galėtų žaisti vienodais žaislais, jaunuolės ir jaunuoliai turėti panašius pomėgius (žaisti futbolą arba lankyti baleto studiją, kt.). Planuojant naujus šios srities projektus, būtų svarbu toliau stebėti lyčių vaidmenų stereotipų atsisakymų dinamiką ir kitus su tuo susijusius procesus.

Projekto įgyvendinimas tęsiasi, ketvirtajame metų ketvirtyje mokyklų pageidavimu bus įgyvendinamos projekto veiklos, skirtos 9-11 klasių moksleiviams. Jiems bus pasiūlyti interaktyvūs mokymai apie lyčių lygybę ir nediskriminavimą, kultūros įtaką mergaičių ir berniukų socializacijai, siekiant paskatinti laužyti stereotipus renkantis profesiją.

Teksto autorės Evelina Dirmotaitė ir Lilija Henrika Vasiliauskė

Panašios naujienos