LRT turinys: Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Lietuvoje kasmet daugėjant momentinių ir vidutinio greičio matuoklių, Valstybės kontrolė nustatė, kad dalis jų atsirado nepagrįstai.
„Audito metu nustatėme, kad į prioritetines eiles, atrenkant tuos kelių ruožus, ne visąlaik patenka kelių ruožai, kurie turėtų patekti ir kuriuose turėtų būti įrengti vidutinio greičio matuokliai, vadovaujantis „Via Lietuvos“ numatyta metodika“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ teigia Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.
Įrengti neavaringuose kelių ruožuose
Kaip sako pašnekovas, daugiau nei ketvirtadalyje kelių greičio matuokliai buvo įrengti nepagrindus jų tikslingumo.
„2020–2021 metais šimte kelių ruožų buvo įrengti vidutinio greičio matuokliai ir mes nustatėme, kad 29 iš 100 kelių ruožų greičio matuokliai buvo įrengti ne iki galo pagrindus įrengimo tikslingumą, nes buvo įrengti ilgesniuose kelių ruožuose nei 10 kilometrų, nors „Via Lietuvos“ metodika sako, kad tokius greičio matuoklius verta įrengti greičio ruožuose nuo kilometro iki dešimties. Išimtiniais atvejais gali būti kitaip, bet būtent išimtiniai atvejai ir buvo nepagrįsti“, – aiškina Valstybės kontrolės atstovas.
Taip pat buvo nustatyta, kad į prioritetines eiles patenka kelių ruožai, kuriuose nevyksta eismo įvykių arba kuriuose nebuvo nukentėjusiųjų, žuvusių žmonių.
„Via Lietuvos“ infrastruktūros vadovas Martynas Gedaminskas nesutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis. Jo teigimu, praeitais metais buvo sustabdyta tolimesnė greičio matuoklių plėtra, siekiant peržiūrėti kriterijus ir atrinkti kelio ruožus, kuriuose turi būti įrengiami momentiniai arba vidutinio greičio matuokliai.
„Aš nesakyčiau, kad buvo atrinkti tie greičio ruožai, kurie neatitiko metodikos, rekomendacijų, arba tie ruožai, kuriuose nėra vykusių eismo įvykių, nes tie patys greičio matuokliai veikė labiau kaip prevencinė priemonė. Metodikoje buvo išimtis, vertinant tai, kad greičio matuoklis gali būti įrengtas trumpesniame nei 1 kilometro ir ilgesniame nei 10 kilometrų ruože.
Taip yra vertinamas vadinamasis homogeninis ruožas, kuriame nekinta eismo srautas, nėra didelių sankryžų, nuvažiavimų, įvažiavimų ir kitų vietų. Tai reiškia, kad gali būti ir ilgesniame ruože, kur nėra vienodas eismo srautas ir yra fiksuojama eismo įvykių“, – sako M. Gedaminskas.
Ženklas žymi ne tik greičio matuoklį
„Via Lietuvos“ infrastruktūros vadovas pastebi, kad kelio ženklu – fotoaparatu baltame skyde – žymimi ne tik greičio matuokliai, bet ir kameros, atliekančios kelių mokesčio kontrolės paskirtį.
„Dažnu atveju vairuotojams susidaro arba gali susidaryti įspūdis, kad matuoklių yra gerokai daugiau, nei jų yra iš tikrųjų. Kelių mokesčių prevencinės kameros neatlieka greičio kontrolės funkcijų. Apie įrengtus greičio matuoklius yra viešai skelbiama informacija mūsų tinklapyje eismoinfo.lt, čia galima pasižiūrėti tiek apie įrengtus momentinius greičio matuoklius, tiek apie sektorinius“, – aiškina jis.
M. Gedaminskas pažymi, kad jau yra tikslinama metodika, ji derinama su atsakingomis institucijomis.
„Sustabdyta penkerius metus vykusi greičio matuoklių plėtra, atliekamos metodikos korekcijos, atrenkami vidutinio matavimo greičio matuokliai, atliekamas metodikos vertinimas, koregavimas, tikslinimas, didesnį svorį suteikiant eismo įvykiams, kurie įvyksta dėl viršyto greičio. Tokiu būdu tikimės, kad aiškumo turėsime dar daugiau“, – pabrėžia pašnekovas.
Valstybės kontrolės audito atstovas sako, kad greičio matuokliai įpareigoja laikytis saugaus eismo taisyklių, tačiau kyla klausimas dėl efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo.
„Kita vertus, greičio matuoklių įrengimas kainuoja ir, be abejo, turi būti efektyviai išleidžiamas kiekvienas valstybės euras“, – tikina M. Šalčius.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
