Praėjusią naktį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpiniame atrankos turnyre San Chuane (Puerto Rikas) patyrė skaudžiausią įmanomą scenarijų – finalą pasiekę lietuviai krito prieš Puerto Riko krepšininkus rezultatu 68:79 (19:19, 16:20, 15:23, 18:17) ir nepasirodys jau antrose olimpinėse žaidynėse paeiliui.

Lietuvos krepšinio rinktinė nežaidė ir 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tą kartą Lietuvos rinktinei nenusisekė olimpinis atrankos turnyras Kaune – lietuviai jo finale nusileido Slovėnijos krepšinio rinktinei. Iki tol lietuviai buvo nepraleidę nei vieno olimpinio turnyro.

Lietuvoje šiandien tai – labiausiai aptarinėjama tema. Lietuvos krepšinio nesėkmę vertina ir sirgaliai, ir sporto specialistai.

„Kėdainių mugė“ paklausė krepšinio specialistų ir rėmėjų nuomonės: Lietuvos rinktinės nepatekimo į antrą olimpiadą priežastys – nesėkmė ar problema šalies krepšinio sistemoje?

Gediminas Petrauskas, Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klubo vyr. treneris, 7-erius metus treniravęs Lietuvos vaikinų krepšinio rinktines:

„Rinktinė yra rinktinė. Aš treniruoju tik Kėdainių komandą ir man būtų nemandagu komentuoti kitų darbą.

Sutinku su bendra nuomone, kad liūdna ir labai gaila, jog mūsų šalies komanda nepateko į olimpiadą.

Po nesėkmių labai lengva kaltinti sistemą, kaltinti trenerius, … Manau, kad krepšinio žmonėms reikia nuodugniai pagalvoti, pasižiūrėti į esamą sistemą – ar yra problema, ar tiesiog – talentų trūkumas. Gali būti dvi medalio pusės.

Talentai nėra išugdomi, talentais gimstama. Šiuo metu yra laikinas periodas, kai jų neturime.

Sistema, manau, yra gera – jaunimo treneriai dirba taip, kaip turi dirbti, bet pralaimime konkurencinę kovą visoms didžiosioms šalims dėl talentų. Jei pažiūrėtume į šių metų NBA draftus – kiek yra prancūzų draftuotų, kiek jiems šaukimų prognozuojama per artimiausius trejus metus, tai Lietuva labai atsilieka.

Kur ta problema? Labai norėčiau vaidinti protingą ir atsakyti, kur ji yra bei išspręsti. Bet, deja, nėra taip paprasta tą skaudulį atrasti.“

Kastytis Kundrotas, ilgametis Kėdainių sporto centro krepšinio treneris, buvęs Kėdainių „Nevėžio“ (LKL) ir Kėdainiai SC-“Ateitis“ (RKL) vyr. treneris:

„Reikia apmąstyti, apgalvoti, – sakė po nuvylusių rinktinės rungtynių užmigti negalėjęs krepšinio specialistas. – Pagrinde matosi gynėjų rinktinėje trūkumas.

Trūksta „mažų“ žaidėjų, galinčių vienas prieš vieną „apžaisti“, „ištampyti“ gynybą. Tada lengva būtų ir Domantui Saboniui žaisti.

Dabar visi kalba, kad D. Sabonis blogai sužaidė. Dideli žaidėjai nekuria žaidimo, „mažiukai“ žaidėjai jiems turi sukurti progas.

Treniruojant vaikus, tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į žaidėjų individualių įgūdžių treniravimą. Gal ateityje kažkas ir bus. Bet dabar labai matosi, kad labai trūksta techniškų įžaidėjų.

Būdavo sakoma „auginame liepaites ir ąžuoliukus“ – į krepšinio treniruotes priimame tik aukštus, į žemesnius nekreipiame dėmesio. O dabar matome, kad neturime „mažų” – greitų, techniškų krepšininkų. Aukštų Lietuvoje niekada netrūko, kad ir dabar – Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Donatas Motiejūnas, Ąžuolas Tubelis, Laurynas Birutis. Bet nėra antros linijos žaidėjų.

Pasižiūrėkime, kas iš gynėjų žaidžia Lietuvos rinktinėje – klubinio krepšinio vidutiniokai, išskyrus gal Marių Grigonį. Tad nereikia labai jau kažko norėti iš tos rinktinės.

Trūko ir J. Valančiūno. Su juo, manau, būtų buvę kitaip. Paryžiaus olimpiadoje sirgsime už 3×3 Lietuvos rinktinę.“

Saulius Grinkevičius, ilgametis sporto rėmėjas, politikas, UAB „Daumantai LT“ direktorius į šalies sportininkų kalvę žvelgia plačiau:

„Šiandien, galime sakyti, neturime nieko – nei krepšinio, nei futbolo. Tik vieną kitą individualių sporto šakų čempioną Lietuva turi.

Pasižiūrėkime į tas pačias Balkanų šalis, taip pat mažas, dar vargingesnes už Lietuvą – Slovėniją, Kroatiją, Serbiją. Futbole – kroatai, slovėnai, serbai, krepšinyje – slovėnai, serbai tarp vedančių, tinklinis – kroatai. Tokios pačios valstybės turi tiek daug gerų komandų, o mes – nusivažiavome. Todėl, kad valstybėje buvo priimti sprendimai, jog nereikia sportuoti.

Dar visai neseniai ilgą laiką mokyklose buvo leista ugdymo procese turėti tik po vieną privalomą kūno kultūros pamoką per savaitę. Kaip galima užauginti vaikus, kurie siektų sportininkų profesionalų karjeros, mokyklose turint tik po vieną kūno kultūros pamoką?

Tik nuo 2023 m. priimtas sprendimas mokyklose įvesti po tris privalomas fizinio lavinimo pamokas per savaitę.

Kuo daugiau vaikų sportuos, tuo didesnė tikimybė, kad išaugs profesionalių sportininkų. Galbūt, jeigu dabar vaikai pradės sportuoti, po 15-20 metų situacija Lietuvoje pradės gerėti.“

(AP, LKL ir „Kėdainių mugės” / Rolano Valionio nuotr.)