Vasario 20 dieną Briuselyje vyks Europos Vadovų Taryba, kuri tarsis dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto, aptars daugiametę finansinę programą.

Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES), Briuselyje, Jovita Neliupšienė atsargiai vertina galimybes, jog dar šį mėnesį ES šalių vadovams pavyks susitarti dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto.
2021–2027 metų biudžeto projekte Sanglaudos asignavimai Lietuvai mažėja apie 27 proc. arba maždaug 2 mlrd. eurų.

Sumažėjo dėl išstojimo

ES ambasadoje vykusiame susitikime su Lietuvos žurnalistais J. Neliupšienė teigė, kad derybos įgauna pagreitį, tačiau paprastai sprendimai priimami surengus dvi Vadovų tarybų derybas.

J. Neliupšienės teigimu, susitarti dėl biudžeto padalijimo tampa sunkiau, nes bendrasis iždas mažėja iš bendrijos išėjus Jungtinei Karalystei (JK).
JK palikus bendriją, ES 2021–2027 metų biudžetas mažėja apie 60 mlrd. eurų. Šalis dar derėsis su Briuseliu dėl partnerystės po jos pasitraukimo, britai galės prisijungti prie tam tikrų ES programų.

„Didžiausia problema derantis dėl finansinės perspektyvos yra jos dydis, nes iš ES ką tik išstojo Jungtinė Karalystė, mokėjusi didžiulius mokesčius ES biudžetui, todėl dėl mažėjančio krepšelio visada yra sunkiau susitarti“, – sakė J. Neliupšienė. 

Lietuvos prioritetai

Pasak ambasadorės, Lietuva siekia, kad vadinamosios sanglaudos lėšos biudžete mažėtų kiek įmanoma mažiau – pagal paskutinius pasiūlymus šalis gautų 27 proc. mažiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.
Tarp Lietuvos prioritetų yra ir didesnės tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimas.

„Aišku, kad galime, reikia kovoti, turėti argumentus ir juos pagrįsti“, – pabrėžė J. Neliupšienė. 

Gali ištikti krizė

Sanglaudos politikai skirtos lėšos – viena iš svarbiausių ES biudžetą sudarančių dalių. Finansavimas skirtas skatinti ES valstybių ir regionų socialinę bei ekonominę plėtrą, didžiąją dalį lėšų atiduodant mažiau pasiturinčioms ES šalims ir regionams.

Pasak J. Neliupšienės, jeigu parama bus mažinama pagal dabartinį siūlymą, sumažės viešosios investicijos, šalį gali ištikti vidutinių pajamų krizė, be to, Lietuva gali nebesugeneruoti investicijų, o ekonomika taip sulėtėti, kad šalis grįžtų į mažiau išsivysčiusių šalių grupę.

Problemą reikia spręsti

„Kitas argumentas, kad dauguma pinigų, kuriuos investuoja per Sanglaudą, didžiosios šalys mokėdamos į ES biudžetą, realiai joms ir sugrįžta. Projektų vykdytojai Sanglaudai labai dažnai yra Vokietija, Švedija, Olandija, kurioms ir grįžta lėšos. Kitos šalys nerodo didelio entuziazmo mus gelbėti, bet kad kažkas sakytų, jog šių problemų nereikia spręsti, taip pat nėra“, – aiškino J. Neliupšienė.  

Mato du regionus

Vilniaus ekonomikai augant sparčiau nei likusios Lietuvos, šalis naujoje finansinėje perspektyvoje bus skirstoma į du regionus – Vilniaus ir vidurio bei vakarų Lietuvos.

J. Neliupšienė sakė, kad šis skirstymas būsimame biudžete šaliai leis sutaupyti kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų. 

„Tai susiję su kofinansavimo lygiu ir neveikia mūsų bendro voko. Gausime tam tikrą pinigų sumą. Klausimas, kiek turėsime prisidėti iš nacionalinio biudžeto. Vilniaus regione reikės didesnio nacionalinio indėlio, o likusioje Lietuvos regione – mažesnio“, – teigė J. Neliupšienė.

Dabartinėje 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje Lietuva yra kaip vienas regionas, o ES parama sudaro vidutiniškai 85 proc. visos sumos.

Parama žemės ūkiui

Pagal dabartinį ES biudžeto projektą, parama Kaimo plėtros programai mažėja apie 27 proc., o tiesioginių išmokų parama didėja apie 5,8 proc. Bendrai parama žemės ūkiui mažėja apie 5 proc.

Lietuva siekia, kad ES išmokos šalies žemdirbiams kuo greičiau pasiektų bendrijos valstybių vidurkį.

Dabar Lietuvos ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 eurų išmoką, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia 266 eurus.

Publikacijoje taip pat panaudota EP, BNS informacija

Panašios naujienos