Per 2021 m. Lietuvos teritorijoje iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji dalis, maždaug 97 proc. visų išlydžių, buvo vasaros metu.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistų, didžiausias žaibų tankis praėjusiais metais išmatuotas Vilniaus apskrityje, taip pat Druskininkų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose ir dalyje Šiaulių bei Vilkaviškio rajonų savivaldybių. Šiose vietovėse kiekvienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai teko iki 4–4,5 žaibo išlydžių. Mažiausias tankis pastebimas Klaipėdos apskrityje, taip pat Plungės rajone, dalyje Biržų bei Varėnos rajonų savivaldybių.

Daugiausia žaibų 2021 metais atnešė smarki audra birželio 23 dieną, nurodoma LHMT pranešime. Tuomet per vieną dieną žaibai į žemę ar į kitus debesis trenkė net 26,2 tūkst. kartų, t. y. maždaug penktadalis metinio žaibų išlydžių skaičiaus. Labai daug praėjusiais metais perkūnija griaudėjo ir rugpjūčio 16 d. (apie 15,7 tūkst. išlydžių), liepos 17 d. (apie 11,9 tūkst.) bei birželio 24 d. (apie 11,3 tūkst.).

Per metus buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje pasitaikė bent po vieną išlydį, iš jų 62 dienos – vasaros metu. Perkūnijos ne vasaros metu paprastai būna neintensyvios, žiemos perkūnijų atveju fiksuojami tik pavieniai žaibų išlydžiai.

Pavyzdžiui, praėjusį sausį ir vasarį buvo po vieną, o gruodį – 4 žaibų išlydžiai.

Tokius detalius duomenis apie atskirų žaibų išlydžių vietą, laiką, stiprumą ir krūvį (teigiamas ar neigiamas) leidžia realiu laiku gauti maždaug prieš dešimt metų LHMT įdiegta Žaibų aptikimo sistema. Iki tol perkūnijas meteorologijos stotyse fiksuodavo tik stebėtojai: buvo nustatomas pradžios ir pabaigos laikas bei perkūnijos judėjimo kryptis.

ELTOS inf.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.