Search
Pradžia

Lietuvoje nuo 2013 m. kovo 1 d., kai mūsų šalyje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, iš viso bankrutavo 1054 gyventojai Iš jų 614 (58 proc.) yra vyrai, o 440 (42 proc.) – moterys. Nuo 2019 m., supaprastinus bankroto paskelbimą, kasmet Lietuvoje bankrutuoja daugiau kaip po 200 asmenų. Šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius nemokiais pripažinti 122 gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Pirmaisiais metais, įsigaliojus įstatymui, bankrotas buvo paskelbtas 10 asmenų: 5 vyrams ir 5 moterims. Vėliau bankrutavusių asmenų skaičius kasmet augo iki kelių dešimčių, o nuo 2019 m. šis skaičius viršija 200. Šiemet per pirmuosius 8 mėn. bankrotas jau paskelbtas 122 asmenims: 35 moterims ir 87 vyrams.

Vyrai nemokiais pripažįstami dažniau                                                       

Per beveik 10 metų, kai galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas, tik dvejus metus bankrutavusių moterų skaičius buvo didesnis nei vyrų: 2014 m. bankrutavo 17 moterų ir 12 vyrų, 2016 m. – 24 moterys ir 14 vyrų. Visais kitais laikotarpiais vyrų kasmet bankrutuoja daugiau, ypač šis skirtumas išryškėjo pastaraisiais metais. Per laikotarpį nuo 2019 m. iki dabar bankrutavo 508 vyrai (60,4 proc.) ir 333 moterys (39,6 proc.).

„Fizinių asmenų bankroto įstatymas nelengvai skynėsi kelią Lietuvoje. Pradėjęs veikti 2013 m., jis kurį laiką buvo sunkiai ir nedažnai pritaikomas, todėl ir gyventojų bankrotų buvo palyginti nedaug. Bankroto procedūra tęsiasi ilgai, prireikia ne vienerių metų surinkti visus duomenis apie asmens finansinę veiklą ir įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau dabar jau turime šio įstatymo taikymo praktikos, todėl pastaraisiais metais nemokiais pripažintų gyventojų skaičius išaugo iki 6 kartų“, – pasakoja Dovilė Krikščiukaitė, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ teisės skyriaus vadovė. Ji atkreipia dėmesį, kad bankrotas gali būti skelbiamas fiziniams asmenims, ūkininkams ir individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, siekiant atkurti jų mokumą ir grąžinti į aktyvią ekonominę veiklą.  

Daugiausia bankrotų – 45–55 m. amžiaus grupėje

Gyventojų bankrotų analizė parodė, kad dažniausiai bankrotas skelbiamas 45–55 m. amžiaus asmenims – jie sudaro beveik trečdalį (32,7 proc.) visų bankrutavusių asmenų. Dar 29,8 proc. bankrutavusių gyventojų priklauso 35–45 m. amžiaus grupei. Per visą fizinių asmenų bankrotų įstoriją nemokūs tapo tik 2 jaunesni nei 25 metų gyventojai – tokių atvejų užfiksuota po vieną užpernai ir šiemet. Palyginti nedaug (8,9 proc.) bankrutuoja gyventojų, priklausančių 25–35 m. amžiaus grupei. Dar mažiau – 5,4 proc. – bankrutavusių asmenų buvo vyresni nei 65 m.

Kredito biuro teisininkė pastebi, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymas davė teigiamų rezultatų – sumažėjo ne tik bankrutavusių asmenų bendras skolų skaičius, bet ir vidutinis jų dydis. Pvz., įstatymo galiojimo pradžioje 2013 m. 10 bankrutavusių asmenų bendrai turėjo 163 skolas, kurių vidutinis dydis viršijo 184 tūkst. Eur (tuo metu daugiau kaip 635 tūkst. litų). Vėliau skolų kiekis ir sumos mažėjo, o šiemet 122 bankrutavę asmenys bendrai turėjo 137 skolas, kurių vidutinis dydis nesiekė 100 tūkst. Eur.

Šimtus milijonų eurų skolingi bankams, milijonus – kredito unijoms ir komunalininkams

Per visą fizinių asmenų bankrotų istoriją bankrutavę asmenys bendrai sukaupė daugiau kaip 428 mln. Eur skolų. Net 92 proc. šios sumos, daugiau kaip 393 mln. Eur, sudarė negrąžintos sumos komerciniams bankams. Beveik 9 mln. Eur bankrutavę asmenys liko skolingi įvairiems užsienio investuotojams, 7 mln. Eur – kredito unijoms, po 3,2 mln. Eur – lizingo bendrovėms ir specializuotiems bankams, 2,2 mln. Eur – žemės ūkio bendrovėms, 12,6 mln. – komunalinių paslaugų įmonėms, 6 mln. Eur – skolų išieškotojams, 3,7 mln. Eur – telekomunikacijų bendrovėms. Tarp įmonių, kurioms dėl nemokumo liko skolingi bankrutavę asmenys, taip pat yra kuro, transporto, statybų, paslaugų, energijos tiekimo, draudimo ir finansinių paslaugų bendrovės.

„Bankroto bylos iškėlimas suteikia galimybę greičiau užfiksuoti nemokumo faktą ir stabdyti tolesnį skolų sumos augimą. Gyventojo pripažinimas nemokiu yra tarsi antrasis šansas asmeniui atkurti savo finansinį pajėgumą ir vėl įsilieti į ekonomiškai aktyvių žmonių gretas“, – aiškina kredito biuro teisininkė.

Ji pabrėžia, kad nemokiu asmeniu gali būti pripažintas tik sąžiningai besielgiantis žmogus, dedantis visas pastangas grąžinti atsiradusias skolas. Todėl visiems gyventojams, susiduriantiems su finansinių įsipareigojimų vykdymo problemomis, ji pataria kuo aktyviau bendradarbiauti su kreditoriais, aiškiai deklaruoti iškilusius sunkumus ir dėti visas pastangas apmokėti įsiskolinimus.  

Anot D. Krikščiukaitės, žmogus gali būti pripažintas nemokiu tik esant dviem sąlygoms: bendra skolų suma turi viršyti 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, t y. 18250 Eur dabartiniu laikotarpiu, taip pat turi būti patvirtintas asmens nebegalėjimas įvykdyti pradelstų įsipareigojimų.