Metų sandūra lietuviams – ne tik šventinis laikotarpis, bet ir racionalių finansinių sprendimų metas.
Banko „Inbank“ duomenys rodo, kad sausis kasmet išsiskiria kaip mėnuo, kai gyventojai papildomas pajamas dažniau nusprendžia ne išleisti, o atidėti jas indėliams.
Lietuvos banko duomenimis, šiemet indėlių suma kredito įstaigose Lietuvoje jau išaugo beveik 2 mlrd. eurų – iki 27 mlrd. eurų.
„Kiekvienų metų sausį matome ryškų naujų indėlių šuolį. Tai siejasi ne tik su tuo metu mokamomis palūkanomis, bet ir su papildomomis gyventojų pajamomis – premijomis ar vadinamąja 13-ąja alga“, – sako banko paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė.
Nors įprasta manyti, kad gruodį žmonės daugiau išlaidauja, o sausį pradeda taupyti, duomenys rodo kiek kitokią tendenciją.
„Lapkričio ir gruodžio indėlių įnašai iš esmės nesiskiria – žmonės taupo nuolat. Sausį indėlių augimas labiau siejamas su papildomomis pajamomis, o ne su emociniais pažadais. Tai rodo racionalų, apgalvotą elgesį“, – sako K. Dijokaitė.
Pasak finansų ekspertės, į indėlius sausio mėnesį žmonės dažniausiai deda vadinamąjį 13-ąjį atlyginimą, kalėdines ir metų premijas, gautas darbovietėje.
Indėliuose – santaupos „juodai dienai“
Svarstant apie indėlį, pirmiausia rekomenduojama įvertinti savo poreikius – ar santaupų gali prireikti bet kada, ar jos gali būti neliečiamos tam tikrą laikotarpį.
„Jei svarbi visiška laisvė išsiimti pinigus, palūkanos dažniausiai bus mažesnės. Jei santaupas galima „užrakinti“ pusmečiui ar metams, palūkanos bus didesnės. Tačiau bet kuriuo atveju laikyti pinigus tiesiog banko sąskaitoje – neefektyvu, nes jie nuvertėja. Kur kas protingiau pinigus „įdarbinti“, pavyzdžiui, indėliuose“, – pabrėžia banko atstovė.
Ji taip pat primena, kad indėliai laikomi viena saugiausių investavimo priemonių – iki 100 tūkst. eurų suma yra apdrausta. Pasak ekspertės, nemaža dalis gyventojų tokiu būdu taupo, pavyzdžiui, pradiniam būsto įnašui ar naudoja indėlį kaip greitai pasiekiamas lėšas, jei jų prireiktų.
„Didžiąją dalį indėlių žmonės laiko ne ilgiau nei metus. Tai gali reikšti kelis dalykus – kad pinigai yra suplanuoti netrukus panaudoti arba į šias lėšas žvelgiama kaip į santaupas juodai dienai, kuri nežinia kada ištiks, todėl nenorima lėšų „užrakinti“ ilgesniam laikui“, – teigia K. Dijokaitė.
Palūkanos ir „pinigų kaina“ – pagrindiniai veiksniai
Pasak ekspertės, indėlių populiarumas tiesiogiai priklauso nuo tuo metu esančios pinigų kainos rinkoje. Kai EURIBOR buvo neigiamas, indėlių palūkanos taip pat buvo beveik nulinės, todėl dalis žmonių ieškojo alternatyvių investavimo būdų.
„Kai pinigai rinkoje pabrangsta, bankai natūraliai kelia indėlių palūkanas, o tai sužadina didesnį gyventojų susidomėjimą šia finansine priemone. Indėliai dėl savo paprastumo ir aiškumo išlieka viena populiariausių taupymo formų“, – teigia K. Dijokaitė.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojai indėliuose laiko beveik 27 mlrd. eurų. Per 2025-uosius indėlių suma kredito įstaigose paaugo kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų. Per 20 metų Lietuvoje laikomų indėlių suma išaugo beveik 7 kartus.
Šiuo metu rinkoje palūkanos už indėlius, padėtus vieneriems metams, svyruoja nuo 1,5 iki 3 proc., priklausomai nuo pasirinktos finansų įstaigos.
Pranešimas žiniasklaidai
