Lietuvoje išplėstos nacionalinės ekonominės sankcijos Rusijai ir Baltarusijai – reikšmingas pokytis šalies teisinėje sistemoje, kur iki šiol tokia apimtimi sankcijos buvo taikomos tik pagal tarptautinius – Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų – sprendimus, pažymi advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) asocijuotoji partnerė, advokatė Evelina Tumakova-Kuzmič.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – Ribojamųjų priemonių įstatymas) pakeitimai įsigaliojo šių metų liepos 1-ąją.
Atsirandant savarankiškam, Lietuvos Vyriausybės nustatomam režimui, tam tikros priemonės galės būti taikomos net tuo atveju, jei ES sankcijos nebegaliotų arba nepavyktų dėl jų susitarti.
Pakeistas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas numato galimybę įšaldyti lėšas ir uždrausti naudotis ekonominiais ištekliais tiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie remia Rusijos veiksmus Ukrainoje, kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei.
Sankcionuojamų asmenų sąrašą tvirtins Vyriausybė – nacionalinės priemonės būtų taikomos tik tiems, kuriems nėra taikomos ES sankcijos. Taip siekiama išvengti dubliavimosi.
Įstatymas taip pat leidžia riboti eksportą ir importą – ne tik prekių, bet ir technologijų, paslaugų ar programinės įrangos, kurios galėtų generuoti reikšmingas pajamas Rusijai ar Baltarusijai.
Tokius sąrašus taip pat tvirtins Vyriausybė, o nacionalinės priemonės bus taikomos tik ten, kur dar nėra ES apribojimų.
Viena iš ryškesnių naujovių, kuri iš ES reguliavimo perkelta į nacionalinę teisę – įstatymo įpareigojimas verslui užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui.
Nacionaliniu lygiu nustatyta prievolė verslo sutartyse aiškiai nurodyti draudimą reeksportuoti tam tikras prekes į Rusiją ar Baltarusiją arba naudoti jas šių šalių teritorijose.
Tai reiškia, kad visos naujos sutartys, kurios liečia Vyriausybės patvirtintą prekių ar paslaugų sąrašą, turės būti papildytos atitinkamomis nuostatomis. Jei sutartys buvo pasirašytos anksčiau – verslui skiriami trys mėnesiai jas atnaujinti.
Naujosios priemonės numato ir vadinamąjį „deramo patikrinimo“ mechanizmą.
Tai reiškia, kad verslas turės atsakingai vertinti, ar jo veikla, tiekimo grandinės ar sandoriai nesudaro sąlygų sankcijų apėjimui. Kitaip tariant – įstatymas nepalieka galimybės tvirtinti „nežinojus, kur keliauja produkcija“.
Išimtys, kaip ir ES sankcijų atveju, galės būti taikomos medicinos, farmacijos ar humanitariniais tikslais – tačiau kiekvienu atveju jas individualiai vertins kompetentinga institucija.
Kaip pabrėžė Užsienio reikalų ministerija, nacionalinės sankcijos bus naudojamos kaip kraštutinė priemonė – tik tuomet, kai tarptautinė sistema neveiks.
Tačiau būtent šis įrankis leidžia Lietuvai apsidrausti nuo galimų spragų ES sankcijų mechanizme ir rodo aiškią poziciją: nacionalinis saugumas ir užsienio politikos principai gali būti ginami ir savarankiškai.
Pranešimas žiniasklaidai
